BA DUM TSS

Pasirūpinkite atlikėjais

Įrašo metu svarbu studijos atmosfera. Atlikėjas turi jaustis patogiai. Todėl negali būti šalta arba karšta. Patalpa turi turėti ventiliaciją. Jeigu jos nėra, tai patalpą reikia išvėdinti prieš įrašą ir pertraukų metu. Vanduo yra privalomas įrašinėjant vokalus. Kartais vokalistai patys jo atsineša, tačiau visada praverčia turėti studijoje mažų vandens buteliukų arba turėti sąlygas laikyti švarias stiklines ir pilstomą vandenį.

Stovas tekstui ar natoms pasidėti yra svarbus. Dainuojant ir skaitant tekstą iš telefono atlikėjas galvą visada pasuka į šoną. Todėl reikia sudaryti sąlygas matyti tekstą nepasukant galvos. Patogiausia turėti atspausdintą tekstą, kurį galima padėti žemiau arba aukščiau mikrofono (priklausomai nuo jo pozicijos). Dažnai atlikėjai atsineša tekstą tik telefone, todėl visada praverčia turėti spausdintuvą. Jeigu nenorite teršti gamtos su dideliais kiekias lapų, galite turėti darbinę planšetę ir tekstus rodyti joje.

Suvedimas ausinėse

Jis yra ypatingai svarbus norint turėti gerai intonuotą įrašą. Jeigu turėsite atlikėjo balsą per garsiai, dainuojant norėsis atsitraukinėti nuo mikrofono. Dėl to nesigaus gerai paremti balso ir atlikėjas pradės žeminti. Jeigu situacija priešinga ir atlikėjas aukština – savo balsą girdi per tyliai. Todėl per stiprus oro spaudimas sukuria aukštėjimą.

Ausinių garsą privalu išbandyti pačiam ir sureguliuoti jį tinkamai. Daugelis atlikėjų nėra tikri ar jiems patogu, todėl perkelti šitą atsakomybę tik ant jų – nėra geriausias sprendimas. Jūs išbandęs nustatote optimalų pradinį garsą. Tuomet, jei atlikėjas turi konkrečių prašymų, koreguoti pagal juos. Vėlgi, jei pamatote, kad atlikėjas neintonuoja, reikia nustatyti ar tai aukštinimas, ar žeminimas ir tada švelniai patylinti arba pagarsinti ausinėse girdimą mikrofono garsą.

Natūralus pojūtis įrašinėjant yra svarbu. Todėl ausinėse reikia girdėti natūralios patalpos aidą. Jis neturi būti labai pastebimas, tačiau suteikti gyvumo. Jeigu aido visiškai nebus – atlikėjui bus nepatogu dainuoti. Jeigu aido bus per daug, garsas ausinėse skambės labai gražiai ir maskuos netikslumus. Jų negirdėdamas solistas gali padaryti daugiau klaidų.

Atstumas nuo mikrofono

Vienos teisingos pozicijos mikrofonui nėra. Ją galima rasti pabandžius padaryti keletą skirtingų įrašų. Poziciją galima keisti keletu aspektu. Vienas jų atstumas tarp vokalisto ir mikrofono.

Kardioidės kryptingumas dainuojant iš arti pagarsina žemus dažnius. Tai vadinama „proximity“ efektu. Tačiau atsitraukinėjant nuo mikrofono, žemų dažnių vis mažėja. Esant apie 20 cm šis efektas dingsta ir garsas skamba tolygiau.

Norint išgauti vienodą įrašą tarp skirtingų dublių ir suteikti galimybę solistui šiek tiek judėti prie mikrofono, geriau rinktis atstumą, kuriame jau nebesigirdi „proximity“ efektas. Momentinis įspūdis bus, kad garsas skamba ploniau, tačiau jį galima pakoreguoti ekvalaizerių ir taip gauti tolygų ir masyvų balsą. Reikia atkreipti dėmesį, kad jeigu neturėsite akustiškai sausos patalpos ar būdelės vokalui – atsitraukus nuo mikrofono pradės girdėtis daug atspindžių, kurie neleis išgauti gero įrašo. Todėl patalpos paruošimas yra būtinas.

Norint išvengti per didelio judėjimo prie mikrofono ir padėti lengviau įsiminti, kur reikia stovėti, galima tam naudoti pop-filtrą. Jo pirminė paskirtis sumažinti sprogstamųjų priebalsių oro gūsius. Tačiau jį pastačius tokiu atstumu, kur turi būti atlikėjo lūpos, jis visada žinos, kad gali dainuoti kuo arčiau filtro ir išlaikyti vienodą atstumą.

Mikrofono aukštis

Kitas aspektas yra mikrofono aukštis. Juo galime valdyti tono spalvą. Balsą padaryti pilnesnį, skaidresnį ar atskleisti vidurinius dažnius. Natūraliai žmogus dainuodamas transliuoja garso energiją tiesiai ir šiek tiek žemyn. Taip pat atliekant kūrinį nuo krūtinės sklinda žemesnio dažnio rezonansas.

Jeigu mikrofono kapsulę pastatysime šiek tiek žemiau lūpų – gausime išryškintus aukštus dažnius, nes jie yra itin kryptiniai ir natūraliai transliuojami žemyn. Taip pat šiek tiek paryškėjusią apačią nuo krūtininio garso. Statydami mikrofono kapsulę tiesiai lūpų aukštyje (šį variantą renkasi daugelis) galime gauti subalansuotą garsą. Tačiau kartais tai skamba blankiai ir turi išryškėjusius sprogstamuosius priebalsius (p, b). Pakėlus mikrofono kapsulę virš lūpų ir palenkus ją truputi žemyn, turime prigesintus aukštus ir žemus dažnius. Dėl to išryškėja vidurinė juosta. Tai kartais tinka balsams ir gali padėti jiems prasiskaityti per tankų suvedimą.

Taip pat galite išmėginti mikrofono pasukimą per savo ašį. Taip, kad jis šiek tiek žiūrėtų į vieną iš šonų. Pavyzdžiui 20 laipsnių. Tai sumažina aukštus dažnius, sprogstamuosius priebalsius, prideda oro. Ši technika gali puikiai tikti atskirti pritariamuosius balsus nuo pagrindinio vokalo.

Garso lygiai

Kai jau esate pasirinkęs tinkamą mikrofono poziciją, reikia nustatyti tinkamą garso lygį ir jo nekeisti viso įrašo metu. Jeigu turite galimybę, galite vokalą iškarto rašyti su lengva kompresija. Tam reikia fizinio kompresoriaus, taip galėsite kompresuoti prieš keitiklius, kai garsas paverčiamas skaitmeniniu. Tačiau kompresavimas šioje vietoje nėra būtinas.

Jums reikėtų taikyti į šiuos garso lygius:

• Vidurkis apie -18 dBFS
• Garsiausios vietos peak apie -10 dBFS
• Garsas įrašo metu neturi viršyti -6 dBFS

Šiuos skaičius galite matyti savo darbo programos (DAW) garso stulpelyje. Jeigu programoje garso stulpelis nesugraduotas, galite naudoti papildomą garso lygio matuoklį, kuris tai parodys.

Jeigu jau esate pasiruošęs tvarkingą patalpą įrašui. Įvertinote bendrą atmosferą studijoje, ausinių suvedimą, mikrofono poziciją ir nustatę teisingus garso lygius esate labai arti gerai skambančio vokalo įrašo. Sekančioje dalyje aptarsime likusius įrašo aspektus, kurių reikia norint visada gauti gerai skambančius vokalus.

Jeigu norite plačiau sužinoti apie įrašus, galite prisijungti prie garso režisūros kursų. Juose ne tik aptariame visus įrašų aspektus, tačiau ir praktiškai išbandome technologijas, jas palyginame ir mokomės išgauti puikiai skambantį garsą.

Geram garso suvedimui yra būtina akustiškai sutvarkyta studija. Joje girdimas tiksliai skambantis garsas. Taip pat grojant kolonėlėms, kūnu galime jausti skirtingus dažnius ir tiksliai juos interpretuoti. Tačiau dabar yra alternatyvų! Jų pagalba tiksliai girdėti garsą, suvedinėti ar daryti masteringą galima sėdint namie, terasoje ar kitoje malonioje vietoje.

AKUSTIKA. KODĖL SVARBU IR KODĖL SU JA TAIP SUNKU

Jeigu nusipirktume kokybiškas kolonėles, bet pasistatytume jas tiesiog gyvenamame kambaryje garsas būtų nuspalvintas. Tai lengviau suvokti įsivaizduojant tapomą paveikslą raudona spalva apšviestoje patalpoje. Teoriškai spalvos matosi, bet ne taip, kaip žiūrint dienos šviesoje. Lygiai ta pati situacija yra ir su garsu. Jeigu kambarys visiškai netvarkytas tai lyg charakteringas apšvietimas, patalpa suteikia papildomą skambesį.

Namų studijose pradėję dirbti žmones greitai pajunta akustikos tvarkymo poreikį. Blogai skambančioje patalpoje labai sunku suvaldyti aido kiekį. Jeigu patalpa aidi, visi trumpesni aidai nei patalpos nesigirdės. Norint juos išgirsti, jų reikės itin daug. Išėjus į sausesnę patalpą, pavyzdžiui mašiną, aido iškarto atrodys per daug. Jeigu kolonėlės atkuria žemus dažnius, bet patalpa netvarkyta jie skambės netolygiai. Vienoje kambario vietoje garsiau – kitoje tyliau. Tokiu atveju neišeis sureguliuoti bosų garsumo, nes kitoje patalpoje jis bus visiškai kitoks. Visas šias problemas būtų galima nesudėtingai išspręsti turint tvarkingą patlapą.

SUVEDINĖJANT GARSĄ REIKIA JAUSTI KŪNU

Viena iš svarbiausių pamokų, kurią išmokau dirbdamas Toronte, kad girdėti reikia visu kūnu. Jeigu kliausimės tik ausimis, praleisime didelę dalį informacijos apie garsą ir bus itin sunku suvesti muziką. Klausymasis kūnu reikalauja šiek tiek praktikos. Turint gerą studiją, tai lengviausia pradėti rankomis jaučiant žemo dažnio vibraciją nuo stalo ar kitų aplink esančių daiktų. Išmokus kaip turi vibruoti daiktai, kai klausomasi gerai sutvarkyto įrašo, galima nesunkiai pasakyti, kai bosas skamba per aukštai, per žemai ar kažkas kitas yra ne savo vietoje.

Būtent dėl suvedinėjimo visu kūnu visada vengiau daryti suvedimus per ausines. Jomis galima girdėti tik labai izoliuotą garsą ir kūnas visiškai nieko negirdės. Nors iš kitos pusės jos turi privalumų. Pavyzdžiui visiškai eliminuoja akustikos klausimą ir yra mobilios.

SUBPAC BOSO LYTĖJIMO SISTEMA

Tai yra sąlyginai nauja priemonė naudojama muzikantų, didžėjų, režisierių ir kitų garso profesionalų. Tai yra kuprinė, kuri vibruoja ir taip perduoda žemą dažnį. Užsidėjus ją ant nugaros, kūnu pradedama jausti bosus. Stovint šalia, garso sklinda ne daugiau nei nuo ausinių. Tačiau sėdint su šia sistema jausmas yra panašus į koncerto, kai stovima šalia kolonėlės. Todėl, kad visas kūnas jaučia žemą dažnį. Ši sistema man leido iš naujo atrasti ausines. Sudėjus ją kartu su kokybiškomis ausinėmis galima turėti pilnai skambantį komplektą, kuriame kompensuojamas vienas didžiausias ausinių minusas – žemo dažnio nebuvimas. (Neapsigaukite, jei ausinės rašo, kad atkuria apačią iki 10 Hz ar 20 Hz, šie dažniai bus labai tylūs, lyginant su likusiu spektru, todėl praktiškai nesigirdės. Tai kas girdėsis iš tiesų bus užgarsinti žemi viduriniai dažniai.)

AUSINIŲ GARSO KOREKCIJOS

Kalbant apie ausines, jų yra labai didelis pasirinkimas. Tačiau vienareikšmiškai įvardinti geriausias – neįmanoma. Jos yra skirtingos ir priklausomai nuo to ką norėsite su jomis veikti ir kokią muziką klausytis skirsis pasirinkimas.

Tačiau visas ausines vienyja bendras bruožas, jos šiek tiek spalvina garsą. Vienos stipriau, kitos mažiau. Techniškai yra sudėtinga sukurti ausines, kurios būtų visiškai neutralios. Šiai problemai spręsti aš pats naudoju mūsų brolių Latvių gamintojo Sonarworks programą Reference 4. Ji padeda sukalibruoti ausines. Tuomet jose galite girdėti garsą tokį, koks jis yra iš tiesų. Vėlgi prie pakoreguoto garso reikia šiek tiek laiko įprasti, tačiau tai absoliučiai pasiteisina.

GYVŲ KOLONĖLIŲ IMITACIJA

Paskutinis, bet ne ką mažiau svarbus momentas, kurį svarbu paminėti dirbant su ausinėmis yra gyvų kolonėlių imitacija. Sėdint studijoje prieš kolonėles ausys girdi abiejų kolonėlių garsą. Tuo tarpu užsidėjus ausines kiekviena ausis girdi tik vienos pusės garsą. Šis girdėjimo skirtumas kartais gali suklaidinti ir sukurti kitokios erdvės, nei yra iš tikrųjų įspūdį. Tačiau tam yra irgi įvairių programų, kurių pagalba galima imituoti kolonėlių garsą susimaišiusį ore. Mano mėgstamiausia jų yra Waves – Abbey road studio 3.

Sudėjus Subpac kuprinę, ausines, sonarworks korekcinę programą ir waves kolonėlių imitavimo programą gaunasi puikus komplektas daryti suvedimus ir kitus su garsu susijusius darbus namuose. Tai gali būti labai gera alternatyva, jei nėra galimybės įsirengti namų studijos arba mėgstate dirbti naktimis.

Norite išbandyti subpacą? Galbūt domitės akustika, suvedimu ar tiesiog dirbate su muzika? Prisijunkite prie garso režisūros kursų. Nuorodą rasite kairėje pusėje.

Muzika dar niekada neskambėjo taip gerai kaip dabar. Technologijų dėka Išgauti gerą skambesį darosi vis lengviau. Tam nereikia išleisti daugybės pinigų. Užtenka šiek tiek žinių apie įrašymo galimybes ir supratimo, koks skambesys yra geras Jūsų atveju.

Mokymasis įrašinėti būgnus

Įrašinėti gyvų būgnų komplektą visada buvo daug patirties reikalaujantis procesas. Todėl, kad pastačius daugiau nei vieną mikrofoną garso spalvą suvaldyti pasidaro itin sudėtinga. Mano įrašų praktika prasidėjo nuo to, kad studijos, kurioje dirbau, vyriausias režisierius nurodė išmokti vienu mikrofonu įrašyti būgnų komplektą. Sąlygos buvo paprastos: tik tuomet, kai pavyks viename mikrofone turėti ir būgnų atakas, visas dažnių juostas ir tvarkingą balansą tarp skirtingų būgnų galėsiu naudoti antrą mikrofoną. Tai gali skambėti daug lengviau, nei yra iš tiesų, nes užtrukau ne vieną mėnesį, nors būgnus įrašinėjau praktiškai kiekvieną dieną. Gavus galimybę naudoti du mikrofonus man atrodė, kad jau išmokau įrašinėti būgnus. Tačiau realybėje pasirodė, kad taisyklės visiškai pasikeičia paėmus antrą mikrofoną. Pozicijos, kurios skambėjo labai gerai su vienu mikrofonu, pastačius antrą ėmė skambėti prastai. Problema buvo fazės poslinkyje. Vieno mikrofono garsas gesindavo kito mikrofono garsą. Sudėjus du mikrofonus garsas ne pagerėjo, o tiesiog pasikeisdavo. Taip, po truputi, išmokau derinti skirtingus mikrofonus ir pastačius dešimt ar daugiau mikrofonų vienu metu išgauti tokį garsą, kurio reikia įrašui.

Gyvų būgnų įrašymo principai

Pagrindinė taisyklė įrašinėjant būgnus studijoje yra ta, kad Jūs turite dvi skirtingas mikrofonų paskirtis. Vieni mikrofonai stovi toliau nuo būgnų ir įrašo bendrą garsą. Kiti mikrofonai stovi iš arti, prie kiekvieno būgno individualiai, sukurdami labai charakteringas atakas ir tembrą. Balansuodami tarp šių mikrofonų galite kurti skirtingus skambesius. Tarkim norėdami turėti labiau džiazui, folkui ar akustinei muzikai tinkamą skambesį naudosite daugiau iš toliau įrašytą būgnų skambesį. Tačiau norėdami sukurti rock ar pop skambesį turėsite arti stovinčius mikrofonus išlaikyti gana garsiai.

Įrašai namų studijose

Įrašinėjantys namų studijose ne visada turi norimą įrangą ar sąlygas daryti įrašui. Galbūt trūksta kanalų garso kortoje, nėra norimų mikrofonų, būgnai nėra geriausios formos ar patalpa neskamba. Tai neturėtų stabdyti nuo įrašinėjimo. Norint įsirašyti būgnus tai galima padaryti su nedidele garso korta, vienu mikrofonu ir keletu trigerių. Žinoma šio įrašo kokybė šiek tiek nusileis profesionaliai atliktam įrašui tam pritaikytoje studijoje. Tačiau jį pasidarysite be didelių investicijų į įrangą ir galėsite savarankiškai eksperimentuoti su skambesiu tinkamu Jūsų kūrybai.

Kas yra trigeriai?

Trigeriai yra naudojami norint pakeisti vieno būgno skambesį iš anksto įrašytu kito būgno garsu. Pavyzdžiui namų studijoje įrašinėjamus būgnus galite pakeisti Abbey Road studijoje įrašytais būgnų garsais. Trigeris turi dvi dalis. Pirma tai fiziškai priklijuojama piezo plokštelė prie būgno, kuri nuima signalą ir perduoda jį į garso kortą. Antra – programa, kuri įrašytą signalą pakeičia kito būgno garsu.

Trigerio gaminimas

Pirmają dalį galima visiškai nesudėtingai pasigaminti. Tam reikia minimalių įgudžių lituojant. Šiuos trigerius pagaminau per 1 val (įskaitant suvažinėjimą iki parduotuvės) ir išleidau jiems nepilnus 5 Eur. Tam reikės paprastos piezo plokštelės, kurias galima rasti grojančiuose atvirukuose arba elektronikos prekių parduotuvėse. Jums reikia prie tokios plokštelės prilituoti laidą su jungtimi į garso kortą. Viskas, tai yra visas trigeris. Laidas neturi būti aukštos kokybės. Galite tam naudoti bet kokį lankstų laidą ir jis puikiai atliks darbą. Žemiau matote nuotrauką, kaip tokia piezo plokštelė yra prilituota prie paprasto laido. Šią plokštelę galite tiesiai klijuoti prie būgno lipnia juosta.

VST programa

Antra dalis – programa. Jų yra įvairių, tačiau mano mėgstamiausia XLN audio – Addictive Trigger. Tai itin plačią ir kokybišką garsų biblioteką turinti programa. Ji suteikia galimybę sukurti ne tik mikrofonų įrašytų iš arti, bet ir patalpos garsą. Galite parsisiųsti jos bandomają versiją. Įsirašius ji naudojama kaip efektas insert dalyje. Tiesiog uždedate ją ant įrašyto garso takelio. Programoje originalų piezo plokštelės garsą nutylinate ir pasiliekate tik programos generuojamą garsą.

Addictive Trigger

Mikrofono takelis

Tai visgi kam tada reikalingas tas vienas mikrofonas, jeigu su trigeriais galima sukurti gerai skambančių būgnų garsą? Jis suteikia gyvumo lėkštėms ir hi hat partijoms. Jas teoriškai irgi galima būtų suprogramuoti. Tačiau gyvai įrašytos lėkštės sukuria itin realistišką būgnų pojūtį. Tame pačiame mikrofone Jūs turėsite ir viso būgnų komplekto garsą. Jis suteiks įrašui išskirtinumo ir originalaus charakterio. Taip sukursite įtikinamą ir gyvai skambančią būgnų partiją.

Garso pavyzdžiai

Pasiklausykite pavyzdžių, jie padės įvertinti galimybes, kurios yra pasiekiamos kiekvienam namų įrašų studijoje. Šis būgnų įrašas buvo padarytas naudojant vieną AKG C3000 mikrofoną (kainuoja apie 120 Eur) ir du būgnų trigerius pagamintus už 5 Eur. Mikrofonas stovėjo virš būgnų, taip, kad girdėtų bendrą garsą. Trigeriai buvo priklijuoti prie bosinio būgno ir vieno tom būgno. Iš viso turime tris takelius garso kortoje. Visgi jei turite dviejų kanalų garso kortą, būtų galima susumuoti trigerių garsą ir vėliau reikėtų šiek tiek laiko rankiniu būdu atskirti tom smūgius iš kojinio būgno takelio, tačiau jų greičiausiai būna visiškai nedaug, tad tai nebūtų didelė problema.

Taip skamba garsas, kurį duoda trigeris. Bosinis būgnas visiškai neskamba, tačiau to pakanka, kad programa pakeistų jo garsą kokybiškai įrašytu garsu.

Tas pats būgnas pakeistas kokybiškai įrašytu garsu:

Tai yra vieno mikrofono stovinčio virš būgnų garsas:

Sudėti būgnų trigeriai ir mikrofono garsas:

Šį būgnų įrašą galima būtų papildomai paekvalizuoti, kompresuoti, pridėti aidų ir išgauti šiuolaikiškai skambančius būgnus. Tokio įrašo biudžetas yra visiškai nedidelis, todėl jis yra prieinamas praktiškai kiekvienam norinčiam įsirašyti būgnus. Tai puikus būdas pradedančioms grupėmis ir tiems, kas neturi galimybės atvykti įsirašinėti į profesionalią studiją.

Norėdami sužinoti daugiau apie būgnų įrašus, mikrofonus ir įrašų suvedimą galite užsiregistruoti į garso režisūros kursus. Nuoroda į kursus: https://www.accu.lt/mokymai/952/

Muzikos garsumas, kuriuo darote suvedimą ar masteringą gali skirtis nuo to, kuriuo klausytojas dainą girdės grotuve. Kalbu ne apie kolonėlių ar ausinių garso lygį, bet apie paties muzikinio failo garsą. Būdamas garsesnis, jis išsiskirs iš kitų kūrinių, būdamas tylesnis – skambės mažiau išraiškingai. Mūsų, kaip režisierių, tikslas pataikyti į bendrą garso lygį, kad klausantis muzikos nereikėtų jo reguliuotis ir grojant mėgstamiausias dainas iš eilės, visos jos skambėtų vienodai garsiai.

GARSO KARAS

Prieš 30-40 metų įrašai buvo tylesni nei dabar, todėl galėjo skambėti gyvai ir išlaikyti dinamiką. Atlikėjai tai naudodavo netgi kaip kūrybinį įrankį. Įsivaizduokite  Pink Floyd kūrinį, kuriame pradžioje turime tylų atmosferinį padą, o tada staiga šauna garsi gitara ar varpo dūžiai. Mums, kaip klausytojams, tai kuria nerimą, baimę ir tai yra sąmoningai priimtas sprendimas, papildantis klausytojo emocinę patirtį. Žvelgiant iš kitos pusės, garsiau skamba geriau. Tai yra faktas įrodytas Bell laboratorijoje. Tačiau tai kita tema. Visi nori, kad jų kūrinys išsiskirtų ir būtų garsesnis, nei kitų. Todėl laipsniškai buvo aukojama dinamika vardan garsumo. Tai buvo pavadina garso karu. Jis pasiekė ribą, kur garsiau jau tiesiog techniškai nebeįmanoma. Tačiau pastaruosius keletą metų internetinės transliavimo platformos kartu su AES (Audio engineer society) ėmėsi šios problemos sprendimo.

GARSO NORMALIZAVIMAS

Keldami kūrinius į Youtube, Spotify, Itunes ir kitas panašias platformas turite užtikrinti, kad garsas atitinka nustatytas normas. Kitu atveju jis bus patylintas ir skambės prasčiau nei dainos klausomos prieš ar po Jūsų kūrinio. Pažvelkime į tai iš techninės pusės. Tam turite įvertinti tris parametrus:

1. True peak (TP) vertė. Arba tiesiog DAW (darbastotėje) programoje esantis garso lygio stulpelis. Jis nusako garsą decibelais full scale (dBFS). Jums svarbiausia sekti kokią maksimalią vertę jis rodo. Tai kompiuterio galimybių ribos. Jeigu garsas pagarsėja virš maksimalaus 0 dBFS girdėsite perkrovas ir iškraipymus. Tokiu atveju turėtumet matyti degančius raudonus indikatorius programos išėjime. Šis parametras nenusako garsumo, kuriu skambės daina klausytojui. Dvi dainos, kurių maksimali peak vertė vienoda, gali girdėtis ir labai tyliai ir labai garsiai. Tačiau yra antras svarbus parametras, kuris apibūdina garsumą klausytojo grotuve.

2. Loudness unit (LU). Šis parametras apibūdina vidutinį kūrinio garsumą, matuojant santykį tarp tylių ir garsių dainos vietų. Šio parametro vertės būna neigiamos. Kuo vertė arčiau 0, tuo garsiau girdėsime muziką. Pvz -24 LUFS yra tyliau, nei -12 LUFS. Vidutinis garsumas turi būti pasirinktas atsižvelgiant į kur bus naudojamas kūrinys. Tarkim CD dažniausiai bus -9 LUFS garsumas, tuo tarpu internete tai būtų stipriai per garsiai ir dainą reikėtų tylinti. Šiam parametrui matyti reikia papildomo matuoklio, keletas jų paminėtų teksto apačioje.

3. Crest factor, PSL ir PLR tai trys parametrai iš esmės nusakantys tą patį. Jie matuoja kūrinio dinamiką. Tai yra skirtumas tarp peak vertės (TP) ir vidutinio kūrinio garsumo (LUFS). Jis paskaičiuojamas iš peak atėmus vidutinę vertę. Rezultatas gaunamas išreikštas decibelais. Tarkim jei Jūsų peak vertė -1dbFS, o vidutinis dainos garsumas -14 LUFS, Crest faktorius bus:

Crest= -1-(-14)=13 dB

Itunes, Youtube, Spotify ir panašios platformos norėdamos sukontroliuoti garsumą turi nustatyta garso lygį (normalization level). Jeigu Jūsų kūrinio Crest faktorius yra tylesnis, nei jų nustaytas standartas, jie garsą pagarsins, jeigu jis didesnis – patylins. Galite pasižiūrėti trumpą vaizdo įrašą, kuris paaiškina skirtumą tarp platformų ir kodėl PLR (arba Crest faktorius) yra svarbus.

GARSO LYGIŲ REIKALAVIMAI

Čia rasite keleto pagrindinių platformų garso lygio reikalavimus.

Spotify: True peak -1 dbFS, Loudness -14 LUFS (Yra TP limiteris)

Tidal: True peak -1 dbFS, Loudness -14 LUFS

Youtube: True peak -1 dbFS, Loudness -13 LUFS

Itunes, Apple soundcheck: True peak -1 dbFS, Loudness -16 LUFS

Soundcloud: -1 dbFS, Loudness -8 LUFS

CD: True peak -1 dbFS, Loudness -9 LUFS

Garsumas soundcloude ir CD grotuvuose nereguliuojamas. Taigi čia vis dar garsumo karas vyksta visu pajėgumu. Nors Soundcloud žada irgi greitu laiku imtis reguliavimo. Garso vertės paminėtos prie jų yra mano asmeninis variantas, kokiu garsumu darau įrašus.

MATUOKLIAI

Jų gamintojų ir variantų yra daugybė. Iš esmės jie visi rodo teisingai. Pagrindinis skirtumas yra patogumas. Čia surašiau keletą tų, kuriuos naudoju pats.

Master check – Nugen audio:

https://www.nugenaudio.com/mastercheckpro-playout-loudness-dynamics-codec-metering-aax-au-vst_60

WLM meter – Waves:

https://www.waves.com/plugins/wlm-loudness-meter#wlm-plus-quick-start-guide

LM1, – TC electronics:

http://www.tcelectronic.com/lm1n/

Jeigu norite suprasti garso lygius ir būdus, kaip optimaliai pateikti muziką klausytojui prisijunkite prie garso režisūros kursų. Šiuo metu renku naujas grupes. Apie viską galėsime padiskutuoti daug detaliau. Tikslesnę informaciją apie juos galite rasti kairėje pusėje paspaudę nuorodą.

Kalėdinis laikotarpis daugeliui garso režisierių virsta darbų sūkuriu. Per tokį darbų tabūna sunku spėti pasidžiaugti šventėmis ir pajusti mandarinų kvapą su šilta arbata. Kartais tam trumpam sustojimui reikia visai nedaug, mažo preteksto, paskatinimo. Tuo gali virsti puiki kalėdinė dovana. Artėjančių švenčių proga sudariau dovanų garso režisieriui sąrašą. Jos padės akimirkai sustoti, pasidžiaugti, tobulėti ar tiesiog jaustis geriau.

1. Knygos

Asmeniškai mano viena iš mėgstamiausių dovanų kategorijų – knygos. Apie suvedimą, masteringą, mikrofonus, aranžavimą, instrumentų derinimą, muzikos veikimo principus, klientų paiešką ir daugybė kitų dalykų, kuriuos reikia žinoti darbe. Knygos padeda praplėsti požiūrį ir atrasti naujų pakaitalų seniai uždulkėjusiems metodams. Siūlyčiau pradėti žvalgytis nuo Berklee press leidyklos knygų. Jie turi labia daug specializuotos literatūros, kurią ruošia savo srities profesionalai. Jinai taip pat naudojama Berklio universitete. Savaime suprantama visa literatūra yra anglų kalba. Taigi tam malonumui reikia šiek tiek praktikos ir laiko įsivažiuoti. Rekomenduočiau knygas žiūrėti pagal dominančias temas. Tuomet pasirinktoje temoje lieka 2-3 populiariausios knygos.

http://berkleepress.com

Kainų ribos: 15-40 Eurų

2. Klausos lavinimo programa

Apie klausos programas esu jau rašęs. Tai nuostabus būdas lavintis ir išmokti girdėti dažnius. Tai svarbu norint tiksliai suvaldyti garsą tiek gyvuose koncertuose, tiek ir dirbant studijoje. Puikiai tinka keliaujantiems režisieriams, taip pat turint laisvą minutėlę ir norint ją praleisti turiningai.

https://www.trainyourears.com

Kaina: 49 Eurai

3. Ausų kištukai

Jeigu jų dar neturi, tai jie tikrai padės. Kai norisi ramybės, arba yra daug garsių muzikantų. Klausą yra svarbu saugoti. Jeigu yra galimybė visada stengiuosi nebūti triukšme. Kai negaliu to išvengti, naudojuosi ausų kištukais. Jų būna įvairių. Nuo pigiausių, kurie slopina triukšmą netolygiai iki brangesnių, kurie išlaiko lygią dažnių charakteristiką, todėl su jais galima netgi daryti suvedimą klausantis garso patogiame lygyje.

Pasirinkimai iš esmės yra du. Pirmasis, kainuojantis 10-20 Eurų tai universalūs kištukai turintys tam tikrą garso lygio slopinimą. Jie tinka būgnininkams, DJ’ams, dirbantiems triukšme. Ir kitas, brangesnis variantas, kainuojantis 150-250 Eur. Tai pagal ausies formą išlieti kištukai į kuriuos dedasi keičiami filtrai. Juos galite pasirinkti pagal norimą garso slopinimą, taip pat skirtingų dažninių charakteristikų.

Pirmojo tipo kištukų galite įsigyti bet kurioje muzikos prekių parduotuvėje. Antrojo – specializuotose įmonėse, kurios užsiima klausos aparatais.

Kainų ribos: 10-250 Eurų

4. Nauja studijos kėdė

Jeigu tenka daug dirbti sėdint studijoje, kėdė yra vienas iš svarbiausių dalykų. Seniau pats dirbdavau ant bet kokios kėdės. Nugaros skausmas pasėdėjus visą darbo dieną būdavo beveik garantuotas. Vėliau įsigijau tokią, apie kurią tiesiog pamiršau. Tai padeda koncentruoti savo dėmesį į darbus, bet ne į patogesnės sėdėjimo pozos  paieškas.

Gerų kėdžių Lietuvoje tikrai galima įsigyti specializuotose parduotuvėse. Tokių yra net keletas. Pats rinkausi esančią arčiau namų ir išbandžiau daugelį ten buvusių variantų. Taip pat yra įrašų studijų klasika, Herman Miller gaminama Aeron kėdė. Tačiau ji gali kainuoti iki 800 eurų be siuntimo.

Kainų kategorija: 100-800 Eurų

5. Meistrelio komplektas su papildomais žaislais

Jeigu žmogus mėgsta krapštytis ir meistrauti dalykus puiki dovana yra lituoklis su visais reikalingais atributais (lydmetalis, litavimo pasta ir pan.) Taip pat prie šio komplekto puikia dera iš dalių surenkami įvairūs garso apdirbimo efektai. Lietuvoje radioelektronikos prekių galite rasti Lemonoje. Įvairių įdomių projektų litavimui Soundskulptor.com puslapyje.

http://www.soundskulptor.com/uk/index.html

https://www.lemona.lt

Kainų ribos: 30-350 Eurų

6. Žurnalo prenumerata

Žurnalai panašiai kaip ir knygos turi daug naudingos informacijos. Vieni kalba apie naujai išleistą įrangą, kiti apie suvedimo technikas ar gilinasi į muzikos kūrimą ir aranžavimą. Mano mėgstamiausi yra Sound on sound ir Music Tech. Abudu jie yra gana bendro pobūdžio, tačiau fokusuojasi  į garso režisierius, kurie šiek tiek patys kuria muziką.

https://www.soundonsound.com

http://www.musictech.net

Kainų kategorija: 60-90 Eurų.

7. Geros ausinės

Geros ausinės yra būtinos darbui su garsu. Jos tinka pasitikrinti savo suvedimams, darbui, kai nėra galimybės klausytis muzikos garsiai. Taip pat pritaikomos ir laisvalaikiui, kai norisi ramiai pabūti ir pasiklausyti naujos ar pažįstamos muzikos.

Mano asmeninis favoritas ausinėse yra AKG K240 MKII, jų kaina yra apie 100 Eurų. Mėgstu jų garsą dėl neutralaus skambesio. Jos puikiai tinka daryti suvedimams. Tačiau nelabai tinkamos tiems, kad planuoja dirbti triukšme arba naudoti jas įrašų metu. Jų korpusas yra pusiau atviras, tai reiškia, kad jos skleidžia daug garso į išorę ir tuo pačiu užsidėjus jas aplinka nėra stipriai slopinama. Tačiau jeigu planuojate dirbti studijoje tai puikus pasirinkimas.

Taip pat būtų verta atkreipti dėmesį į Audiotechnika ATH-M50, tai uždaro tipo ausinės, kurios tinkamos klausytis muzikos lauke, dirbant vakarėlyje ar įrašinėjant vokalą prie mikrofono.

Dar yra nebrangus pirmųjų AKG ausinių variantas, kopija kuri praktiškai nenusileidžia originaliam variantui, tai Superlux gamintojo (pavadinimas skamba labai nepatikimai) produktai. Jos kainuoja apie 30 Eur, bet darbą atlieka labai panašiai. Jų rasite muzikos prekių parduotuvėje Tamsta.lt Nors žinoma, visada smagiau dirbti su originalia įranga.

Ausinių ieškokite muzikos prekių parduotuvėse.

Kainų kategorija: 20-160 Eurų

8. Smulkmenos studijai ar darbo stalui

Įrašų studija niekada nebūna sterili vieta. Kaip ir garse norime, kad jis turėtų charakterį ir spalvą, taip ir studija turi turėti atitinkamą aurą. Seniau buvo itin populiaros lavos lempos, dabar galima rasti daugybę kitokių smulkmenų, kurios puikiai tinka garso įrašų studijos interjerui. Manau šioje vietoje reikia tik šiek tiek kūrybiškumo ir galima net ir pačiam padaryti puikia instaliaciją, kuri suteiks išskirtinumo įrašų studijoms. Keletas idėjų rankų darbo projektams:

Kainų kategorija: Kuo pigiau, tuo geriau

9. Ratukinė pelė

Perėjus prie jos daugiau nebesinorės senojo kompiuterio pelės varianto. Tai yra pagalbininkas paspartinantis darbą. Visų efektų ir rankenėlių judinimas tampa sklandžiu ir greitu procesu. Tai daug patogiau daryti sukiojant ratuką, nei stumdant pelę ant stalo. Dažniausiai studijose renkamasi Kensington gamintojo ratukinės pelės.

https://www.kensington.com/us/us/4493/trackballs

Kainų kategorija: 80-120 Eurų

10. Spotify prenumerata ir surinktas mėgstamos/neatrastos muzikos grojaraštis

Šios platformos manau pristatinėti net nereikia. Lietuvoje vis daugiau muzikos klausoma legaliai ir viena tam populiariausų platoformų yra Spotify. Puiki dovana keliaujančiam ar tiesiog muziką mylinčiam žmogui – Spotify prenumerata. Kad ji būtų dar įdomesnė galite surinkti mėgstamų dainų grojaraštį, kurį padovanosite kartu. Jeigu mėgstate klausytis muzikos, galite skirti daugiau laiko ir surasti gerų negirdėtų grupių, bei atlikėjų įdomesniam grojaraščiui.

Naujos muzikos paieškai galite pasitlekti puikią svetainę: https://musicmap.info

Kainų kategorija 5-7 Eurai.

Geras garso režisierius vos išgirdęs muziką gali įvertinti ar ją patogu ir malonu klausytis, ar tembrų spalva papildo kūrinį ir jo idėją ir ko reikia imtis koreguojant skambesį į vieną ar kitą pusę. Norint pasiekti lygį, kai visa tai vyksta intuityviai ir natūraliai reikia įdėti pastangų. Pagrindinė šių pastangų kryptis yra sąmoningas klausymasis. Režisieriai girdi taip pat kaip ir daugelis kitų žmonių, tiesiog girdėdami tą patį garsą apie jį galvoja skirtingais aspektais ir todėl gali jį įvertinti greitai ir tiksliai. Režisūrinę klausą labiausiai lavina ne paprastas muzikos klausymasis, bet analizavimas. Bene geriausias būdas tai daryti – imtis suvedimų.  Tačiau pradžioje tai gali būti sudėtinga, nes turėsite labai daug pasirinkimo variantų ir nežinosite nuo ko pradėti. Todėl į pagalbą galima pasitelkti klausos lavinimo programėles ir užduotis.

Golden Ears Audio Eartraining

http://www.moultonlabs.com/full/product01

Tai akivaizdžiai nėra naujai sugalvota metodika. Dar 1969 garso režisierių klausos lavinimo pratimus savo studentams duodavo dėstytojas Dave Moulton, kuris šiuo metu moko Berklee universitete akustikos. Jo sukurtą metodiką 1992 metais viena įmonė pavertė komerciniu produktu prieinamu visiems. Nuo tada tai tapo garso režisierių klausos lavinimo klasika. Būtent apie šis produktas yra vis dar aktualus ir šiandien. Todėl, kad tai padeda lavinti pačius pagrindinius klausymosi įgudžius.

Jo sukurta programa yra gana paprasta. Ją sudaro aštuonios kompaktinės plokštelės su įvairiais pratimais. Tarp jų lavinantys dažnių, garso lygio ir efektų girdėjimą, aidų ir vėlinimo efektų suvokimą, bei bendro masterio garso vertinimo. Juos papildo spausdinta knyga su komentarais ir atsakymais. Jūs klausotės įrašytos medžiagos ir lape žymitės savo spėjimus. Paskui pasitikrinate su atsakymais. Asmeniškai pats mėgstu rašyti viską ranka, todėl tai yra mano mėgstamiausi pratimai. Taip pat rašant ranka procesas atrodo daug dvasingiau. Ypač jei tai darote miesto centre gerdami kavą. Veri hipster. Žinoma galima rasti mp3 versijas su .pdf formato knyga. Puikiai tinkama veikla kai nėra įkvėpimo dirbti, bet nesinori veltui švaistyti laiko.

Studio ears 2

http://www.studio-ears.com

Tai yra šiuolaikinė programėlė Jūsų išmaniajam telefonui. Joje yra keturios kategorijos: dažnių lavinimas, garso lygių ir efektų, ritmo ir harmonijos ir pagalbinių įrankių kaip metronome, tempo nustatymo arba sinusoidės generatorius.

Ši programėlė mokymasi paverčia žaidimu. Pirmiausia pasiklausote pavyzdinio garso takelio. Tuomet įsijungiate savo takelį ir naudodamiesi programoje esančiais parametrais bandote padaryti identiškai skambantį garsą. Smagumo prideda tai, kad pradžioje gaunate 5000 taškų, kuo daugiau klausotes pavyzdinio takelio, tuo daugiau taškų prarandate. Taip pat už blogai atspėtus nustatymus irgi minusuojami taškai. Tai yra puiki programėlė kelionėse. Su sąlyga, kad turite ausines. Kitu atveju keliaujantiems kartu reikės daug kantrybės.

Train your ears

 https://www.trainyourears.com

Gražus dizainas ir rimta programa, kurią galima naudoti studijoje ar asmeniniame kompiuteryje. Ją rekomenduoja daugelis pagrindinių pasaulio režisierių kaip šiuolaikinį mokymosi įrankį.

Pirmiausia išsirenkate muziką su kuria norite mokintis. Tai gali būti pasirinktas garsas iš programoje esančių takelių ar kompiuteryje esančių garsų. Netgi galite pasirinkti garsą iš internetinių transliavimo platform pvz Spotify. Tuomet pasirenkate pratimo tipą. Ar speliosite dažnius, amplitude, kompresiją ir pan. Taip pat turite galimybę susikurti savo individualias užduotis. Galiausiai imates įdomiausios dallies – klausotes garso ir mėginate atspėti pakeistą parametrą arba naudodamiesi ekvalaizeriu bandote atitaisyti jau pakeistą signalą atgal į originalų.

Ši programa kainuoja apie 50 eurų. Tačiau mano manymu tai yra visai gera investicija Jūsų klausai lavinti.

Pabaigai

Gebėjimas greitai įvertinti garsą ir pakoreguoti jį tiksliai taip kaip norite reikalauja praktikos. Šie trys paminėti mokymosi metodai eliminuoja daug sudėtingų klausimų dėl medžiagos kokybės, naudojamų efektų, emocijos išpildymo ir papildymo. Jie leidžia lavinti techninę garso suvokimo pusę ir vėliau šias žinias pritaikyti suvedinėjant muziką. Išbandykite ir nustebsite kaip greitai pradeda girdėtis rezultatai.

Savo suvedimus palyginti su pavyzdiniais takeliais galima ne tik iš smalsumo, bet ir ieškant optimaliausio skambesio kūriniui. Tai būdas įvertinti kaip daina skambės grojaraštyje šalia kitų atlikėjų darbų.

Tai veikia kaip kavos pupelės ragaujant vynus – padeda atstatyti skonio receptorius ir pajusti kito vyno skonį. Analogiškai yra ir su pavyzdiniais takeliais. Mes greitai įprantame prie garso kokybės. Ausis tiesiog prisitaiko. Įsijungus 1900 m. darytą įrašą į vaškinį cilindrą mes aiškiai jusime, kad jo kokybė ženkliai prastesnė nei dabartiniai standartai. Klausydamiesi antrą ar trečią kūrinį grojamą prastesne kokybe įprasite prie skambesio ir nebekreipsite dėmesio.  Tas pats vyksta ir kuriant, suvedinėjant ar aranžuojant. Darbas reikalauja daug kartų perklausyti dainą ir skambesys mūsų ausiai tampa įprastas. Tuomet atrodo, kad viskas skamba taip, kaip ir turėtų. Kai pailsiname ausis ir atsitraukiame nuo darbų, tuomet galime vėl išgirsti kaip garsas skamba iš tikro. Visi dirbę su muzika pastebi, kad atsikėlus ir pasiklausius vakarykščių darbų jie dažniausiai šiek tiek nuvilia. Vakar atrodė, kad puikiai sekasi suvedinėti, o ryte tai skamba silpnai. To galima visai nesudėtingai išvengti naudojantis pavyzdiniais takeliais darbo metu.

Mano suvedimų kokybė stipriai pagerėjo, kai pradėjau lyginti juos darbų eigoje su kitų kūriniais. Svarbu suprasti ką lyginate. Tai neturi tapti aklu kopijavimu stengiantis, kad solinis būgnas skambėtų identiškai arba vokalo efektai skambėtų visiškai vienodai. Tai labiau sufleruoja bendrus dalykus. Kaip skamba garsas, kaip ištransliuojama dainos žinutė, emocija ir kaip garsas užpildo visą erdvę.

Klausydamasis pavyzdinių takelių vertinu šiuos aspektus:

• Dažnių spektro išpildymą nuo žemiausiu iki aukščiausių registrų.
• Dažnių dinamiką, kaip garsiai kuri juosta skamba.
• Dažnių išsidėstymą panoramos atžvilgiu. Kas skamba šonuose, kas centre.
• Kūrinio dinaminį diapazoną, skirtumus tarp tylių ir garsių vietų.
• Kokiu būdu išpildoma emocija. Ar tai per dainos ritmą, ar per plaukiančius styginius ar dar kaip nors (Iš pavyzdžių galite matyti, kad dažniausiai mėgstu gerą groovą, vietoj plaukiančios jūros garsų)
• Kitas detales, tuo metu aktualis suvedimui (vokalo garso lygį, reverbo kiekį, delay efektų išdėstymą ir pan.)

Tai yra mano penki mėgstamiausi pavyzdiniai suvedimai su kuriais lyginu savo daromas dainas. Kiekvieną jų atskleidžia šiek tiek kitokį garso piešinį ir tuo pačiu vienas kitą puikiai papildo.

1. Wallflowers – One Headlight

Tai vienas didžiausią įspūdį palikusių kūrinių. Jis yra absoliučiai paprastas, bet tuo pačiu labai gražiai nušlifuotas. Muzikantai groja tai ką reikia, režisierius paliko irgi tik tai ko reikia. Šioje dainoje žemų dažnių šiek tiek mažiau, nei dabar įprasta turėti. Tačiau jsi vistiek puikiai tinka atšviežinti klausau.

2. Twenty one pilot – Stressed out

Modernus gyvos grupės skambesys. Labiau į rnb pusę, puikiai išpildytos visos dažnių juostos, nuo apačios iki pačių aukščiausių dažnių. Muzika puikiai perteikia dainos emociją ir sukuria puikią visumą.

3. Daft Punk – Get Lucky

Senovinis skambesys pateiktas naujai. Jeigu pasiimtumet analoginę konsolę, daug geležinių efektų, tai dažniausiai dėl panašiai skambančio garso. Labai gražiai riaumojanti bosinė gitara ir puikus įrodymas, kad dainos dinamika neturi būti visiškai sunaikinta, kad dainos norėtųsi klausytis.

4. Jason Derulo – Want to want me

Tai yra priešingybė jau išvardintiems kūriniams. Dinamika šiame kūrinyje labai stipriai suspausta. Puikiai tinka pasilyginti pop muzikos skambesiui. Tai tipiškas šių dienų pop įrašas, kuriame yra visi jam reikalingi atributai.

5. Mark Ronson – Uptown funk

Šią dainą pirmiausia pamėgau tieiog kaip dainą. Ilgai jos klausiausi mašinoje, ausinėse bėgiodamas ir galiausiai taip gerai žinojau jos skambesį, kad pradėjau studijoje lyginti savo darbus su ja.

Dažniausiai tą patį suvedimą palyginu su trimis dainomis. Tai padeda man susikurti tikslesnį vaizdą kaip galėtų skambėti optimalus balansas kūrinyje. Pabandykite atrasti savo muzikos stiliuje gerai skambančių įrašų ir palyginkite savo darbus su jais. Turėsite puikų būdą įsivertinti ir jei palyginimas nenudžiugins žinosite ko trūksta, kad Jūsų darbai skambėtų geriau.

Jeigu turite kūrinyje vokalą, tikėtina, kad tai yra svarbiausias dainos elementas. Klausytojui grupės veidas yra solistas. Įsivaizduokite kokią nors grupę, pvz Queenus, greičiausiai žinosite kaip atrodo Freddie Mercuris, bet paklausus, kaip atrodo John Deaconas (jų bosistas) turbūt retas kuris atsimins ar nupasakos. Grįžtant prie suvedimo, būtent todėl labai svarbu kaip skambės vokalai. Dažnai savo suvedimus netgi pradedu nuo vokalo ir tada aranžuotę tvarkau taip, kad tiktų prie balso skambesio. Kompresija šiais laikais yra vienas iš raktų į radijose grojančių įrašų skambesį. Panaudokite kompresija netinkamai ir turėsite šveplą vokalistą plonu balsu, kuris skęsta muzikoje. Pritaikikyte kompresiją teisingai ir vokalistas iš 8 virsta į 10. (Čia ne apie išvaizdą, bet įtaigumą ir skambėjimą).

KOKS MŪSŲ TIKSLAS KOMPRESOUJANT?

Pradėkime nuo to, kad suvedinėjant viskas turi priežastį. Negalima kompresuoti vokalo vien todėl, kad visi kompresuoja vokalą. Labai svarbu suprasti kodėl Jūs tai norite daryti ir kokio rezultato ketinate siekti. Kitaip negalėsite įvertinti ar tai ką darote yra tai ko norite.

Dirbant su balsas dažniausiai norime padaryti juos stabiliais ir aiškiai girdimais, kad kiekvienas žodis būtų ištransliuotas ir atlikėjas nepaskęstu muzikoje. Šiais laikais šitas noras išpildomas iki ypatingų kraštutinumų, ypač pop muzikoje. Balsai skamba kaip nupoliruoti. Tai nėra blogai, šokių, klubinė, pop, hip-hop stiliuose tai puikiai skamba. Tačiau kalbant apie akustinį skambesį, pvz folk, dainuojamoji poezija, džiazas balsas geriau skamba su daugiau dinamikos. Visada įvertinkite stilių ir dainą su kuria dirbate. Kaip turėtų skambėti balsas, kad papildytų bendrą dainos skambesį. Paklausykite panašaus stiliaus dainų ir pagalvokite kaip ten skamba balsas.Tai padės apsispręsti kaip norite, kad jis skambėtų. Tuomet galite imtis darbų.

GAIN IŠLYGINIMAS

Gain automatizavimas

Pirmiausias ir vienas svarbiausių etapų tai yra rankinis garso lygio redagavimas. Vokalas yra vienas dinamiškiausių instrumentų. Jis gali būti labai tylus ir labai garsus toje pačioje dainoje. Paleidus didelius garso lygio skirtumus į bet kurį kompresorių, jis teoriškai su jais susitvarkys. Tačiau praktiškai girdėsime ryškų kompresoriaus darbą. Tai pasireiškia nenatūraliai skambančiomis atakomis, staigiais patylėjimais ir sunykusiomis “s” raidėmis. Vietoj to, galime rankomis suvienodinti takelio garso lygius, tuomet kompresorius turės atlikti gerokai mažiau darbo. Nesuklyskite, tai nėra takelio garso reguliavimas. Jis eina po kompresoriaus, jį reguliuojant visų efektų girdimas garsas nesikeis. Jums reikia reguliuoti patį failo garsą arba takelio GAIN parametrą. Tam yra daugybė būdų daryti. Galite rankomis suvienodinti takelį, kad vizualiai garso lygiai būtų panašūs skirtingose dalyse (stulpeliuose ir priedainiuose), taip pat šioje vietoje galima būtų naudoti Waves pluginą Vocal rider. Jis gali automatizuoti jau į kompresorių įeinantį garso lygį. Taip pat galite automatizuoti takelio gain parametrą. Čia jau skonio reikalas, kaip tą procesą atliksite. Tiesiog svarbu tai padaryti. Jeigu automatizavimas yra naujas procesas, siūlau pradėti nuo paties takelio vizualaus suvienodinimo, kad nebūtų stipriai besiskiriančių vietų.

KOMPRESAVIMAS

Redaguodami vokalą beveik visada norime, kad nesimatytų siūlių. Kitaip sakant, norime, kad klausytojas girdėtų vokalisto transliuojamą žinutę, bet ne kaip junginėjasi kompresorius ar kaip balsas staiga patylėja, ar pagarsėja. Tai lengviausia pasiekti naudojant keletą kompresorių, kurių kiekvienas daro skirtingą darbą. Vokalui galima naudoti 2-3 kompresorius. Du standartiniai kompresoriai, trečias multiband.

GREITAS KOMPRESORIUS

Universal Audio 1176

Pirmasis kompresorius turi būti staigus ir greitai reaguoti į garsą. Jo paskirtis sugaudyti didelius garso lygio skirtumus. Dažniausiai šioje vietoje naudoju 1176 FET kompresorių. Keletu postų anksčiau rašiau apie pluginus, ten rasite apie pluginą puikiai pakeičiantį geležinę dėžę. Kompresorius iš esmės yra kaip paprastas kanalo garso reguliatorius, kuris gali automatiškai patylinti garsą, kai jis pagardėja. Parametrai, kuriuos galite reguliuoti, nustato jo reakcijos laiką ir charakterį. Šį kompresorių vokalo takelyje mėgstu padaryti agresyvų ir gana stipriai apkrauti darbu. Turbūt pats svarbiausias parametras, kurį galima reguliuoti šiuo metu – ataka. Ji visiškai gali pakeisti balso skambesį. Pridėti energijos, pašvelninti balsą ar nutolinti gilyn į mixą.

Čia tikslesnis kiekvieno parametro aprašymas su vertėmis, kurias dažniausiai naudoju.

Gain reduction: apie – 10 dB tai yra parametras kuris pasako kiek stipriai garsas yra tylinamas. Jį rodo kompresoriaus GR indikatorius. – 10 dB yra daug, bet sutvarkius reakcijos laikus to nesijaučia

Ratio: apie 4:1 Priklausomai nuo aplinkui esančios medžiagos renkuosi ratio. Jeigu turėsime daug elektrinių gitarų ar sintezatorių ir jokios dinamikos – reikės didesnio ratio. Jeigu akustinės gitaros, kamerinis pojūtis – mažesnis ratio. Neapsigaukite, 4:1 yra 75proc. to ką gali kompresorius. Tai yra didelis ratio. Mažas ratio yra nuo 1.1:1 iki 2:1, pastarasis yra jau pusė kompresoriaus pajėgumo.

Ataka: 1-20 ms tai kompresoriaus reakcijos laikas. Kuo trumpesnė ataka, tuo staigiau dirbs kompresorius ir labiau išlygins balsą. Tai būtų tinkama šokių muzikai, pop, elektronikai. Ilgesnė ataka leis praskambėti natūralioms balso atakoms. Tai kartais padeda sukurti ekspresyvesnio vokalisto pojūtį, bet iš esmės ilgesnė ataka palieka daugiau dinamikos, kuri yra tinkama akustiniam skambesiui.

Release: Šį parametrą daugelis mėgsta pražiūrėti kaip nesvarbu. Vokale labai dažnai nustatomas kuo trumpesnis release parametras. Tuomet tik pasibaigus vokalo frazei, komrpesorius nustoja tylinti garsą, o tai padeda iškelti visas tylias uodegytes, sukuria aiškumo ir detalumo pojūtį. Kitas variantas būtų šiek tiek ilginti vertę, kad kompresorius spėtų grįžti į pradinę padėtį iki naujos frazės. Tai skamba itin organiškai ir kuria natūralų “nekompresuotą” pojūtį.

Threshold: šio parametro verčių asmeniškai net nežiūriu. Svarbioji dalis yra gain reduction ir kada kompresorius pradeda dirbti. Dažniausiai nustatinėju tresholdą žiūrėdamas į indikatorius. Kai gain reduction rodo apie -10 dB, thresholdas nustatyas gerai. Juolab jo vertė priklausys nuo garso lygio, kuriuo įrašėte patį takelį, tai visiškai individualus dalykas.

LĖTAS KOMPRESORIUS

Fairchild 670

Lėtas kompresorius dažniausiai naudojamas makro dinamikai ir bendram balso tonui suformuoti. Jeigu jį dėtume prieš greitą, jis gautų labai didelius garso lygiu skirtumus ir negalėtume jo padaryti iš ties lėto. Didelis garso šuolis jį smarkiai patylins ir atrodys, kad keletas frazių po to yra smarkiai patylėjusios. Todėl mano naudojamoje grandinėje visada eina greitas kompresorius, o po jo lėtas. Galima tarp jų įterpti ekvalaizerį ar dar ką nors, bet čia jau kita tema. Iš letų kompresorių mėgstu naudoti arba ką nors lempinio arba optinio. Pavyzdžiui optinio stiliaus Softube Tech CL 1B arba lempinių kompresorių tėvą Fairchild 670 (yra gera Waves Puigchild jo imitacija). Realybėje šį kompresorių gali pakelti du žmones ir viename kanale jis turi daugiausiai lempų iš visų apskritai egzistuojančių kompresorių (12 iš viso). Taip pat įspūdinga ir jo kaina, apie 35-40 tūkstančių eurų. Žodžiu jo emuliacija yra geras pasirinkimas norint lempinio kompresoriaus skambesio.

Šiame kompresoriuje dažniausiai stengiuosi turėti lėtą ataką ir vidutinį release laiką. Gain reductioną apie -2dB. Tuomet jis išlygina makro dinamiką ir suteikia balsui pilnumo. Balsas puikiai įsėda į visą suvedimą ir tuo pačiu nepaskęsta jame.

S IR Š RAIDĖS

Mūsų kalboje S raidės visada skamba vienodu garsumu. Jeigu kalbėsime tyliai, “s” raidės atrodys garsios. Jeigu kalbėsime garsiai, jos atrodys tylios. Reguliuojant kompresoriumi takelių dinamiką, mes keičiame dainavimo garsumą. Todėl kartais gali išryškėti (arba bloguoju atveju labai nutylėti) “s” raidės. Jeigu jos nutylėjo, atlikėjas atrodys šveplas. Tuomet reikia peržiūrėti kompresoriaus nustatymus, atleisti ataką, sumažinti gain reduction kiekį. Jeigu jos tampa aštrios ir šaižios, tai dėl to, kad jos yra gana aukštame dažnyje ir uždėti kompresoriai reaguoja per lėtai, kad aukšto dažnio banga būtų patylinta. Tuomet reikia atskiro įrankio tam sutvarkyti. Tam yra atskiras pluginas deeseris. Tai iš principo tas pats kompresorius, tačiau jis tylinti tik siaurą spektro dalį, dažniausiai tą, kurioje dominuoja “S” raidės dažniai.

Mano praktikoje dažniausiai deeserį keičia multiband kompresorius. Ypač dirbant su Lietuviška muzika, todėl, kad mes turime šnypščiančių raidžių. To pasekoje atsiranda keletas skirtingų juostų, kuriose yra problematinės vietos. Dažniausiai šiam darbui naudoju Waves C6 multiband kompresorių, nes jis turi ne tik fiksuotas dažnių juostas, bet du plaukiojančius kompresorius, kurie gali būti pritaikyti bet kokio pločio dažnių juostoje.

Pats procesas dažniausiai vyksta taip, kad suradęs vietą, kurioje “s” raidės skamba nemaloniai ją imu tvarkyti. Susirandu dažnius, kurie sukuria nemalonų skambesį ir tada kompresoriumi juos patylinu. Kartais tenka tą kompresorių automatizuoti, nes sutvarkius gražiai vieną raidę, gali būti kitose vietose jis ką nors nuvalgo per daug. Tai procesas, kuris neturi jokių paruoštukų. Klausaisi ir dirbi su tuo ką turi. Todėl negaliu pasidalinti jokiais nustatymais, tik pasiūlyti išmėginti savo klausą ir pabandyti panaudoti jį praktiškai.

Tvarkingai kompresuoti vokalą yra labai svarbu norint turėti aiškų lyderį įraše. Tam reikia daugiau nei vieno kompresoriaus. Laiko prasme visas vokalo sutvarkymas gali užimti tiek pat, kiek likusios aranžuotės suvedimas. Tai yra labai svarbus elementas, kuris bus dėmesio centre. Natūralu, kad jam reikia skirti laiko ir padaryti taip, kad praskambėtų kiekvienas dainos žodis būtent taip, kaip buvo atliktas.

Jeigu norite išmokti viso to praktiškai ir kartu aptarti savo darbus pasidomėkite garso režisūros kursais. Kairėje pusėje yra nuoroda į juos. Sėkmės ir gero kompresavimo!