Author: admin

Visos patalpos skamba. Tai reiškia, kad sienos, lubos, grindys ir daiktai esantys joje rezonuoja nuo skirtingų dažnių. Sudėjus juos kartu, gauname visą spektrą atspindžių. Akustikšai netvarkytoje patalpoje klausydamiesi muzikos girdime ne tik tai ką groja kolonėlės, bet ir tai kaip patalpa rezonuoja nuo garso. Ausys to nesugeba atskirti, todėl mums atrodo, kad tie rezonansai yra įrašytme garse. Tokio garso pagrindu Jūs darote sprendimus ar reikia daugiau bosų, ar reverbo ir pan. Tiesa tokia, kad tuo metu Jūsų girdimas garsas gali būti labai toli nuo to, kas iš tiesų groja per kolonėles. Patalpos akustika yra sekantis žingsnis įsigijus monitorines kolonėles. Apie jos tvarkymą namų sąlygomis šiame tekste.

Norint aptarti akustikos tvarkymo galimybes, pirmiausia reikia įvardinti kokios problemos dažniausiai sutinkamos ir supasti jų kilmę. Trys pagrindinės problemos būtų: flutter aidas, tiesioginio garso ir atspindžių girdėjimas vienu metu ir stovinčios bangos. Šiame tekste kalbėsiu apie standartinį stačiakampio formos kambarį. Supratus principus, kaip atsiranda akustikos problemos ir jų sprendimo būdus, galėsite tai pritaikyti ir kitokios formos kambariams.

Tiesioginis garsas

Jį suprasti paprasta. Tai garsas sklindantis tiesiai, be jokių kliūčių kelyje, tarp garso šaltinio ir klausytojo.

 

Tiesioginis garsas. Vaizdas iš viršaus.

Tiesioginis garsas ir vaizdas iš šono

Garso atspindžiai

Tai garsas, kuris atsimuša nuo kokio nors paviršiaus ir tik tada pasiekia klausytoją. Atspindžiai gali būti geri ir blogi. Profesionaliose studijose šie atspindžiai yra išsklaidyti po kambarį taip, kad nemaišytų režisieriui. Tuomet jie yra geri, nes patalpa skamba gyvai. Tačiau namuose, kur sienos dažniausiai būna lygiagrečios, garsas nuo vienos sienos atsimuša į kitą, o nuo jos atsispindi atgal į pirmą sieną. Tai kartojasi kol garsas nutyla. Režisierius sėdi tarp sienų ir girdi nuolatinius atspindžius. Techniškai tai sukelia dvi problemas: stovinčias bangas ir flutter aidą.

Garas iš kolonėlių atsimuša nuo sienų ir pasiekia klausytoją

 

Garsas iš kolonėlių atsimuša nuo lubų ir pasiekia klausytoją

 

Garsas iš kolonėlių atsimuša į galinę sieną ir pasiekia klausytoją

Pridėkime dar tai, kad gali būti ne tik vieną kartą atsimušę atspindžiai, bet atsišmušti du kartus.

Garas atsimuša į lubas, tuomet į galinę sieną ir pasiekia klausytoją

 

Garsas  sklinda link lubų. Nuo jų atsimuša atgal į kolonėles

Flutter aidas

Jis girdimas, kai aukšti dažniai mušinėjasi tarp dviejų sienų pirmyn ir atgal. Tai metalinį aidą primenantis garsas, dažnai girdimas patalpose turinčiose kietas ir lygiagrečias sienas. Jo pavyzdį galite pasiklausyti žemiau. Turint tokį aidą, patalpoje neišeis įrašyti jokio instrument, nes tai labia nemaloniai nuspalvins garsą. Taip pat klausytis, suvedinėti ir redaguoti garsą yra nepatartina, nes šis efektas iškraipo Jūsų girdimą garsą.

Flutter Echo pavyzdys. Plojimas kambaryje

 

Tiesioginio garso ir atspindžių girdėjimas vienu metu. 

Tai problema, kuri neleidžia girdėti garso taip, kaip jį groja kolonėles. Stiprūs atspindžiai gali pakeisti girdimą patalpos dydį. Tuomet norėsis kompiuteriu uždėti daugiau aido arba kaip tik jo sumažinti. Jie gali pakeisti ir girdimą dažnių balansą. Trumpai tariant priimti sprendimus, kai girdite ne garsą iš kolonėles, o grojančią savo patalpą yra beprasmiška. Išėjus iš patalpos garsas skambės visiškai kitaip.

 

Tiesioginis garsas ir atspindžiai susimaišo

 

Stovinčios bangos

Tai tylus bildukas, kuris stovi kambaryje. Jis gadina garsą, bet daugelis jį ignoruoja. Stovinti banga atsiranda, kai bangos ilgis atitinka atstumą tarp sienų. Jas išgirsti lengva, sudėtingiau sukontroliuoti. Pasileidus dainą pavaikščiokite po patalpą. Jeigu pastebite, kad vienose vietose bosai pagarsėja, kitose patylėja, Jūs girdite stovinčias bangas. Skirtingų dydžių ir formų patalpos sukuria įvairias stovinčias bangas. Daugiausiai žemuose dažniuose.

Pačią žemiausią ir ilgiausią bangą galima paskaičiuoti formule: f=172/d (f- dažnis hz, d – diametras metrais) Pavyzdžiui jeigu tarp Jūsų kambario sienų būtų 3m atstumas, tai žemiausia stovinti banga tarp jų būtų 172/3 = 57hz. Visas kitas stovinčias bangas galite paskaičiuoti daugindami šį skaičių iš sveikų skaičių. (57×2=114hz; 57×3= 171hz; 57×4=228hz) Ties šiais dažniais vaikščiodami po kambarį girdėsite pagarsėjusi ir patylėjusi bosą, kojinį būgną ir visus instrumentus, kurie skamba šiuose dažniuose. Tokiu pačiu būdu galima suskaičiuoti stovinčias bangas tarp visų lygiagrečių paviršių kambaryje: skirtingų sienų, lubų, grindų ir pan.

Jeigu kalbėtume iš suvedimo perspektyvos, taške, kuriame klausotės kolonėlių kai kurie dažniai gali būti pagarsėję, o kai kurie patylėję. Reguliuoti balansus ir daryti suvedimą tokioje patalpoje yra prasta mintis. Iššvaistysite daug laiko, o rezultatas bet kurioje kitoje patalpoje skambės visiškai kitaip ir nedžiugins.

Stovinti banga kambaryje

 

AKUSTINIS KAMBARIO PARUOŠIMAS

Supratus kiek įvairių problemų atsiranda garsui skambant eiliniame kambaryje, reikia bent minimaliai jas aptvarkyti, pritaikant patalpą darbui su muzika. Pakalbėsiu apie nebrangius ir savarankiškai įgyvendinamus tvarkymo darbus. Labai apibendrinus tai yra porolonas ir/arba akmens vata.

Jeigu neturite galimybės arba nenorite gręžti sienu ir lipdyti paralono. Galite gaminti pastatomas paneles, kurias darbo metu išsistatysite, o baigus nesunkiai sutvarkysite. Taip turėsite ir tvarkingą gyvenamą erdvę ir vietą darbui. Žinoma teks eiti į kompromisą ir lubas palikti be garsą sugeriančių medžiagų.

Pirmoji vieta, kur yra būtina turėti garsą sugeriančias medžiagas, tai yra virš kolonėlių, darbo stalo ir Jūsų klausymo vietos. Tai gali būti keletas pakabinamų skydų ar didesnis gabalas akustinio porolono. Jeigu ketinate įsirenginėti nešiojamus skydus, vietoj šių panelių galite pasikloti didelį kilimą. Geriausia vilnonis. Jis šiek tiek sumažins atspindžius, kurie mušinėsis tarp lubų ir grindų. Nebus taip gerai, kaip turint atspindžius mažinančią medžiagą virš galvos, bet vis šis tas.

Garsą sugeriančios medžiagos sumažina atspindžius

Lygiai tas pats galioja šoninėms sienoms. Nuo kolonėles iki Jūsų klausymosi vietos. Nuo jų atsimuša garsas greičiausiai. Jis labiausiai paveikia gylio ir erdvės suvokimą. Skydai ar porolonai šonuose padės geriau girdėti aidus ir jausti tikslų jų kiekį.

Šonuose kabančios medžiagos sugeria ankstyvus atspindžius

 

Svarbios sienos už kolonėlių ir kambario gale. Verta paminėti, kad kolonėles tiksliau skambės pastatytos ne prie pat sienos. Idealiu atveju, jos turėtų būti apie 1m. atstumu nuo jos. Tačiau daugelyje kambarių tai tolygu įsirengti darbo vietą viduryje patalpos. Jeigu leidžia galimybes atitraukite kolonėles bent šiek tiek nuo kambario krašto.

Galinė siena sukuria daug vėlyvųjų atspindžių. Juos irgi norite sugerti. Tuomet turėsite ne tik aiškias atakas, bet visas garsas nesusivels.

Garsą sugeriančios medžiagos už kolonėlių ir kambario gale

 

MEDŽIAGOS IR SKYDŲ GAMYBA

Porolonas

Yra keletas būdų, kaip įgyvendinti garso pagerinimą kambaryje. Mažiausiai įgudžių reikalaujantis būtų porolonas. Lietuvoje jo galima įsigyti muzikos prekių parduotuvėse, taip pat yra du porolono fabrikai iš kurių galima įsigyti tiesiogiai. Pagrindiniai skirtumai tarp pirkto parduotuvėje (gaminto ne Lietuvoje) ir tiesiogiai įsigyto iš fabriko (Lietuviškos gamybos) tai degumo sertifikatas. Šioje vietoje galite įvertinti riziką patys ir nuspręsti dėl kainų skirtumo, kurį geriau pirkti.

Kalbant apie įvairias jų formas, piramidės ar kitokie išpjaustymai, jie skirti padidinti paviršiaus plotui. Tai padidina jo efektyvumą sugeriant garsą. Tai tikrai nėra skirta išsklaidyti garsui, kaip kartais galima išgirsti. Taip pat reikia turėti galvoje, kad porolonas efektyvus yra tik viršutinėje spektro dalyje. Net ir visas sienas išklijavus juo, garsas aidės žemuose dažniuose. Dažniausiai žmones to nesuvokia, nes tokia patalpa įėjus atrodo dusli. Suplojus garsas neaidi. Tačiau plojant mes nesukuriame žemo dažnio, todėl ir nesigirdi, kad ji aidėtų. Akustinis porolonas yra tik viena iš sudedamųjų dalių, kurią galima efektyviai ir nebrangiai panaudoti studijoje. Tačiau vien tik su juo nepavyks pasiekti gerų rezultatų.

 

Akustiniai skydai

Jie yra efektyvesni nei porolonas. Todėl, kad sugeria didesnę spektro dalį. Juose naudojama akmens arba stiklo vata. Priklausomai nuo jos storio ir tankio bus sugeriama daugiau arba mažiau žemo dažnio. Šios vatos galima įsigyti statybos reikmenimis prekiaujančiose paruotuvėse. Rekomenduočiau naudoti 5-10 cm storio vatą. Taip pat kabinant ją šiek tiek atitraukti nuo sienų. Tai padidina efektyvumą.

Kad vata nedulkėtų ir tvarkingai atrodytų jai reikia sukalti rėmus. Čia keletas nuotraukų, kaip gaminami tokie rėmai. Jas galima gaminti iš įvairių plokščių ar tiesiog medienos.

Šiuos skydus galima kabinti ant sienos arba šonuose primeistrauti kojas ir turėti po kambarį nešiojamas paneles. Tai priklauso nuo to ar galite sau leisti gręžti sienas. Jeigu atsakymas taip, tai be jokių abejonių kabinkite jas aukščiau šiame tekste išvardintose vietose. Jeigu to daryti dėl kokių nors priežasčių negalite, pasidarykite kojas.

Jeigu turite laisvą savaitgalį ir galite studijai skirti 50-200 eurų nesudėtingai įgyvendinsite šiame tekste aprašytas priemones. Tai tik keletas būdų tvarkyti patalpos akustiką. Įkandamų būdų yra ir gerokai daugiau, tačiau tam reikia atlikti patalpos matavimus ir susiplanuoti kompleksines priemones. Tai užima šiek tiek daugiau laiko ir kainuoja brangiau. Tačiau abiem atvėjais Jūsų darbų kokybė tikrai pagerės, nes pradėsite girdėti garsą tokį, koks jis yra.

Darant suvedimą dažnai kyla klausimas ar jis skamba pakankamai gerai. Galbūt reikia pagarsinti vokalus, o gal būgnai per ploni, ar gitaros ne per aštrios, kažkas su aukštų dažnių balansu ir pan. Visus šiuos klausimus galima nesunkiai atsakyti pačiam sau be papildomų žmonių komentarų. Tam reikia keletos muzikos klausymosi vietų, kurias esate gerai pažinę. Pakeitus erdvę, klausymosi sistemą, atitraukus mintis nuo techninių suvedimo subtilybių Jūs tampate klausytoju. Galite pajusti garsą taip, kaip jį girdės vartotojas. Tai yra neįkainojama patirtis režisieriui.

Pasidalinsiu su Jumis 5 savo naudojamomis vietomis, kur klausausi darbų.  Suvedimo tikslas padaryti taip, kad balansai būtų tokie, jog per visas kolonėles būtų beveik gerai. Jeigu padarysi labai gerai per vienas, per kitas gali būti tik patenkinamai.

1. Pagrindiniai studijiniai monitoriai

Tai yra svarbiausia sistema, kuri turi skambėti neutraliai. Jokių pakeltų aukštų ar žemų dažnių. Taip pat kambario akustika pagal galimybes turėtų būti tinkama klausymuisi. Ne per daug aidi, ne sausa. O jeigu dar skyrėte savaitgalį akustiniams skydams pasigaminti, su suvedimais būsite visa galva aukščiau nei kiti.

Asmeniškai renkuosi Tannoy Ellipse 8 monitorius. Juos pamėgau dar gyvendamas Toronte. Išgirdau juos pas George Seara (Shawn Mendes, Rihanna, Pentatonix) ir nuo to laiko tai mano mėgstamiausi monitoriai. Rekomenduoju šioje vietoje netaupyti, nes turint gerus pagrindinius monitorius tikrai galėsite girdėti su kuo turite reikalų.

Tannoy Ellipse 8

2. Pagalbiniai studijiniai monitoriai

Tai kolonėles labiau iš realaus gyvenimo. Atitinkančios prekybos centrų, mašinos ir buitinių kolonėlių skambesį. Klasikinis įrašų studijų pasirinkimas Yamaha NS-10. Jas renkuosi ir savo studijoje. Manau daugelis jas matėte įrašų studijose ant pultų, baltais garsiakalbiais.

Tai, kad jas visi naudoja nereiškia, kad jos skamba gerai. Mano galva jos skamba siaubingai. Tačiau čia ir yra paslaptis. Jeigu pavyksta padaryti suvedimą per šias kolonėles, jis garantuotai skambės per visas kitas. Taip pat konkrečiai per šias kolonėles balansai tarp instrumentų jaučiasi itin gerai.

 

Yamaha NS-10

3. Nešiojama kolonėlė

Mono garsą grojanti nešiojama kolonėle yra puiki vieta išgirsti problematiškoms vietoms. Labai mėgstu per ją pasiklausyti garso, nes galiu ją išsinešti į lauką ir klausytis suvedimo su gražiu vaizdu. Iš esmės garsas skamba kitaip matant prieš save erdvę, o ne studijos patalpą. Todėl, kad lauke nėra iš kur ateiti atspindžiams.

Tai visiškai nebrangus variantas padėsiantis geriau suprasti savo darbus. Sąvają kolonėlę pirkau už maždaug 15 eurų ir ji padėjo ne vieną kartą. Nepatingėkite ir išbandykite.

Philips kolonėlė BT110B

4. Ausinės

Puikus būdas pašalinti akustiką iš žaidimo. Kad ir kokia siaubinga patalpa, ausinės yra išeitis. Per jas pasakiškai gerai girdisi panoramavimas ir su tuo susijusios problemos. Aiškiai jaučiasi reverbai, gylis ir erdvė. Tai yra pagrindiniai aspektai, kurių klausausi per ausines.

Naudoju AKG K240 ir K240 mkII ausines. Tai mano mėgstamiausios pusiau uždaros ausinės. Jos puikiai tinka ir suvedinėti ir tuo pačiu tikrintis suvedimą dėl neutralaus skambesio. Jos būtų prastas pasirinkimas monitoringui ar muzikos klausymuisi, nes praleidžia garsą į išorę ir neskamba įspūdingai. Tačiau suvedimui būtent neutralumo ir mažai rezonuojančio vidinio korpuso mes norime.

AKG K240 ir K240 mkII ausinės

5. Mašina

Paskutinė ir visų gerai žinoma vieta, kur viso pasaulio režisieriai priima sprendimus. Ne dėl to, kad mašinų aptaratūra yra kažkuo magiška, bet tiesiog tai yra labai charakteringa klausymosi aplinka. Visos sėdynes sugeria daug garso ir ta maža patalpa tampa gana sausa. Pridėkime dar garso izoliaciją iš išorės ir sąlyginai neblogas kelių juostų kolonėles.

Man pačiam tenka dažnai važinėtis po Lietuvos miestus, todėl labai gerai žinau, kaip skamba muzika mano mašinoje. Labai nesunku palyginti savo darbus su kitų kūriniai. Pavyzdžiui mano mašinoje niekas nebirzgia tik jei žemų dažnių kiekis tvarkingas. Jeigu tik padarai suvedime per daug žemų dažnių, vienų durelių panelė pradeda zysti. Gerai pažįstant savo mašiną, net ir per keisčiausius pastebėjimus galite suvokti kaip skamba garsas.

Nuotrauka asociatyvi. Neklausiau garso 70-ųjų Ford Maverick viduje.

Įsivaizduokite koks laimingas būtų kalusytojas, jeigu nepatingėtumėte ir kiekvieno savo suvedimo paklausytumėte per kiekvieną iš aukščiau išvardintų sistemų ar jų atitikmenį. Klausydamiesi pasižymėtumete pastabas ir vėliau studijoje pagal jas pakoreguotumėte dainą. Tuomet vėl perklausytumėt per visas sistemas. Ir taip kol visur kūrinys pradės skambėti gerai. Tai užima laiko, tačiau tikrai atsiperka.

Tikiuosi, kad mano turimi pasirinkimai įkvėps Jus susirasti savo klausymosi vietas ir atrasti būdus, kaip pastebėti visus smulkius niuansus esančius garse.

Turbūt kiekvienas garso režisierius turi savo mėgstamiausių pluginų. Todėl kai reikia greitai ir kokybiškai atlikti darbą žinai ko imtis. Šiandien būtent apie tokius patikrintus pluginus, kurie nenuvilia. Tai mano mėgstamiausi įrankiai, kuriais visada pasitikiu.

1. Sonnox Oxford EQ (ekvalaizeris)

Tai yra vienas iš lanksčiausių ekvalaizerių, kurį man teko naudoti. Įprasta, kad priklausomai nuo to ką nori daryti, renkiesi tam tinkamiausią EQ variantą. Vieni puikiai tinka itin tiksliems pakeitimams, kiti generuoja daugiau iškraipymu ir sukuria savitą spalvą ir t.t. Tačiau šis turi keturis visiškai skirtingai skambančius ekvalaizerius viduje ir jie visi yra itin kokybiški:

• SSL4000 E skambesys. (Coldplay, U2, Amy Winehouse)
• Tikslus skaitmeninis variantas
• Klasikinis Neve. (The Police ir ankstyvoji roko muzika)
• Švelnus masteringo variantas (kai norisi nesugadinti suvedimo)

Dar vienas mažas džiaugsmas, kurį siūlo šitas EQ tai galimybė dirbti ausimis, bet ne akimis. Jame galima išsijungti visus skaičius ir kreivės vaizdavimą grafike. Tuomet sukiodamas rankenėles akimis negauni jokios informacijos apie tai kas vyksta ir iš tikro pradedi klausytis garso. Labai padeda suvedinėjant.

2. Fabfilter Pro-L (limiteris)

Geriausias kada nors naudotas limiteris. Ar tai būtų masteringas, ar kokia nors bosinė gitara suvedinėjant. Visiems atvejams renkuosi šį monstrą. Nepaisant to, kad jis turi daug naudingų nustatymų, net ir renkantis naudoti šablonus esančius jame, jis vis tiek skamba nepastebimai ir GARSIAI. Dažnai kiti limiteriai paspaudus garsą šiek tiek smarkiau ima girdėtis. Jie traška, dusina ar visiškai suploja garsą. Tuo tarpu su šiuo draugeliu tik džiaugsmas ir geriausi suvedimo įspūdžiai.

Daug kas dar jį mėgsta dėl realiu laiku vaizduojamo grafinio įėjimo ir išėjimo signalų. Visi šio gamintojo pluginai turi tą vaizdavimą ir dėl to jie puikiai tinkami pradedantiesiems. Pasidomėkite, jei tai negirdėtas gamintojas. Vertas Jūsų laiko.

 

3. Softube Tube-Tech CL 1B (optinis kompresorius)

Optinis kompresorius, kurį asmeniškai labiausiai mėgstu naudoti kaip lėtą pagalbininką. Reikėtų žinoti, kad optiniai kompresoriai nebūtinai turi būti lėti, tiesiog greitai reakcijai turiu kitą mėgstamą kompresorių.

Sužinojau apie jį skaitydamas interviu su danų režisieriais suvedinėjusiais “Lukas Graham – Mama said”. Jie pasakodami apie vokalus sakė, kad kopijavo Tom Elmhirst, kuris suvedinėjo Adeles albumą ir naudojo du kompresorius vieną paskui kitą. Pirmasis greitas, o antrasis lėtas. Jie atrado, kad šitas mėlynas žvėris puikiai daro antrojo kompresoriaus darbą. Žinoma nutariau ir aš tai pabandyti. Kas galėjo pagalvoti, kad tai taps mano vienu dažniausiai naudojamu kompresoriumi.

 

4. Waves CLA-76 (tranzistorinis kompresorius)

Tai legenda, kurią esu išbandęs įvairiausių gamintojų. Nuo originalių Universal Audio geležinių versijų ir meistriukų gamybos variantų iki skirtingų gamintojų pluginų. Šio kompresoriaus buvo pagaminta daugybe variantų. Pasakyti ar pluginas skamba identiškai originalui sunku. Tiesiog tų originalų buvo ne vienas.

Tačiau vieno dalyko nepaneigsi. Jis prideda mėsos ir padeda sukontroliuoti nuo būgnų iki akustinių gitarų ir vokalų. Tai turbūt vienas tų pluginų, kurį renkasi bene visi režisieriai. Nebent jie nėra bandę šio kompresoriaus. Tai dar vienas muzikos grandas laukiantis Jūsų atradimo.

 

5. Altiverb (reverberis)

Tai IR (impuls response) tipo reverberis. Jo veikimo principas paprastas. Reikia turėti norimoje patalpoje įrašytą aidą ir tuomet jį galite pritaikyti savo įrašams. Tarkim įsirašote katedros aidą ir pasidarote, kad Jūsų būgnai skambėtų taip, lyg jais grotumėte būtent ten.

Visa ta aido įrašymo procedūra reikalauja šiek tiek pasikrapštyti ir nusivežti reikiamą įrangą. Tačiau internete galima rasti daugybę įrašytų erdvių. Nuo vonios kambarių iki žinomiausių studijų, salių, bažnyčių ir pan.

Turėti visas šias erdves prieinamas yra tikrai smagu. Tai suteikia galimybę eksperimentuoti ir tuo pačiu suvokti kokio tipo patalpa kokio tipo aidą sukuria.

 

Tai tik penki mano mėgstamiausi pluginai. Šį sąrašą dar būtų galima tęsti. Tačiau šiandien sustosiu šioje vietoje.

 

 

Darant šiek tiek daugiau įrašų imi pastebėti, kad tikslūs kampai tarp mikrofonų yra labai svarbu. Viską darant tik iš akies, mikrofonų pozicijos atrodo labai panašiai, tačiau garsas skamba visiškai ne taip, kaip turėtų. Tai yra dėl fazės poslinkio, kuris ypač juntamas, jei mikrofonai stovi ne viename taške.

Noriu su Jumis pasidalinti viena savo gudrybių, kaip lengvai galima matuoti kampus. Tam reikia paprasto A4 popieriaus lapo. Jį galite nesunkiai sulenkti taip, kad dvi kraštinės sudarytų kampus nuo 50° iki 150°. Figure 1 rodo kaip Jūs galite sulenkti lapo pusę, kad suformuotumėt iš viršutinės kraštinės įvairius kampus. Figure 2 rodo, kaip Jūs galite kombinuoti šiuos kampus gaudami įvairiausius kampus nuo 85° iki 160°.

Įskaitomą versiją galite parsisiųsti šiuo adresu: rezisieriaus origami

 

Pavyzdžiui norint sulenkti 65° kampą, pirmiausia sulenkiate iš pirmojo piešinio 20° ir 30° kampus. Tuomet gautą 130° kampą perlenkiate pusiau, kaip pavaizduota Figure 3. Taip gaunate 65° kampą.

Tokį paruoštuką su linijomis galite pasidaryti laisvu metu nuo įrašų, o atėjus laikui statyti mikrofonus galėsite greitai pasitikrinti įvairias stereo pozicijas be jokio vargo.

Tuo pat metu, kai atsirado vaškiniai cilindrai, buvo sugalvotas ir kitas įrašo metodas. Tai yra įmagnetinti vielą ir ją naudoti garsui įrašyti ir atkurti. Šis būdas egzistavo, bet iki pat 1940 metų buvo mažai plėtojamas ir naudojamas.

 

Vielinis įrašinėtuvas

Buvo ieškoma būdų patobulinti garso kokybę ir įrašų ilgaamžiškumą. Cilindrai su kiekvienu jų pasiklausymu prarasdavo dalį skambesio, tad buvo atsiminta įmagnetinta viela. Ją patobulinus buvo sukurta plona magnetinė juosta. Šias juostas įrašų studijos naudoja iki šių dienų. Žinoma jų aukso amžius buvo 50-70-aisiais metais. Naujas formatas palengvino įrašų platinimą ir kopijavimą. Juos buvo galima kopijuoti mechaniniu būdu. Muzikantams nebereikėdavo persidirbti studijose. Šį laiką jie galėjo skirti skambesio paieškoms, vietoj to, kad dirbtų vardan dublių kiekio. Tai buvo nuostabus metas muzikai. Iš sauso pasirodymų dokumentavimo po truputi radosi nauja meno forma – muzikos įrašai. Juose muzikantai pradėjo eksperimentuoti ir ieškoti naujų skambesių. To rezultatas, kad studijinis albumas ir gyvas koncertas yra du skirtingi dalykai, kuriuose atliekamos tos pačios dainos.

Les Paulas ir daugiakanalis įrašinėtuvas

Daugelis šį žmogų žino, nes jis yra sukūręs elektrinę gitarą. Neskaitant jos, jis buvo pirmojo daugiakanalio juostinio įrašinėtuvo autorius. Tai buvo tris atskirus kanalus įrašantis įrenginys. Jis jį pasistatė savo namuose ir aranžavimui naudojo tik savo gitarą. Ją įrašydavo daugybę kartu ir imituodavo kitus instrumentus. Taip pat įrašęs pagreitindavo arba palėtindavo juostą dvigubai ir taip gaudavo tuo metu negirdėta garso kokybę. Pasiklausykite jo įrašo iš 1950 metų

 Tiger rag – Les Paul & Mary Ford.

 

The Beatles ir vinilinių plokštelių era

Les Paulo sukurtas daugiakanalis juostinis įrašinėtuvas tapo visų to meto studijų pagrindiniu įrenginiu. Su juo toliau darbus tęsė grupė The Beatles. Klausytojams buvo pasiūlytas dar viena nauja laikmena – vinilinės plokštelės. Jos sumažino įrašų kainas, todėl jie tapo masiškai prieinami kiekvienam norinčiam. Muzikos industrija smarkiai augo. Ši grupė į rinką įvedė dar vieną revoliuciją – stereo garsą. Tai reiškia dvi kolonėles grodavo ne tą patį garsą, bet skirtingą, taip sukurdamos erdvės pojūtį. Tai stipriai išplėtė muzikos galimybes. Iki jų visi įrašai buvo daryti mono rėžimu.

Pirmieji stereo įrašai skyrėsi nuo šių dienų įrašų instrumentų išdėstymu erdvėje. Dabar paklausius garsiosios ketveriukės pirmųjų kūrinių galima stebėtis jais. Jų požiūris pradžioje buvo, kad dvi kolonėles suteikia galimybę “susodinti” muzikantus scenoje. Vienoje kolonėleje-pusėje grodavo būgnai, bosas, gitara. Kitoje visi vokalai ir pianinas.

Beatles – Roll Over Beethoven. Pirmieji stereo bandymai. (Klausykitės per ausines)

Dabar suvedinėjant kūrinius stengiamasi juos pritaikyti visiems garso atkūrimo šaltiniams: telefonams, ausinėms, mašinų kolonėlems, namų garso aparatūrai ir pan. Dėstant muzikantus vienus tik į vieną, kitus tik į kitą pusę ir klausantis dainos per telefoną jo garsiakalbis turėtų groti kažkurią vieną iš pusių. Dėl to dingtų instrumentai, kurie yra kitoje. Norint pritaikyti garsą įvairiems įrenginiams, net ir turint stereo signalą, jokie instrumentai nebėra nusukami visiškai į vieną arba kitą pusę. Tai kas yra svarbiausia paliekama visiškai centre, kad abi kolonėles grotų tuos takelius garsiausiai. Netgi paklausius tų pačių Liverpoolio muzikantų vėlesnių įrašų erdvės išdėstymas visiškai skiriasi. Vokalas ir būgnai jau atsiradę centre, harmoniniai instrumentai gražiai išsidėstę šonuose ir sukuria pilną erdvės įspūdį.

The Beatles – Hello, Godybye. Vėlesnė stereo garso samprata.

 

Nuo to laiko, kai rokenrolas žydėjo iki šių dienų muzikos kokybė stipriai užaugo. Tačiau esminiai vakarietiškos muzikos įrašų principai išlieka tokie patys.

 

Muzikos įrašų gamyba prasidėjo apie 1900 metus. Pirmuosius juos darydavo į vaškinius cilindrus. Pradžioje įrašo paskirtis buvo įamžinti gyvus pasirodymus.

Thomas Edisonas buvo jų kūrėjęs ir aktyvus technologijos plėtotojas. Jis buvo įkūręs pirmąją garso įrašų studiją. Joje vykdydavo džiazo bigbandų “dokumentavimą”. Tai yra įrašinėdavo gyvus pasirodymus. Pagrindinis tikslas buvo, kad įrašas skambėtų kuo panašiau į gyvą atlikimą.

Šiame vaizdo įraše galie pamatyti kaip vyksta toks procesas:

Tuo metu labai populiaraus įrašo tiražas galėjo siekti iki 1000 kopijų. Tai yra įspūdingas skaičius, nes kopijuoti iš vieno cilindro į kitą galimybės nebuvo. Nuo tokio perrašymo kokybė labai krisdavo. Norint pagaminti daugiau cilindrų su ta pačia daina, grupė turėjo sugroti kūrinį prieš gramofoną, kuris įrašinėdavo garsą. Tokį patį procesą reikėdavo pakartoti tiek kartų, kiek kopijų reikėjo. Tai būdavo visiškai originalios versijos, kurių kiekviena galėjo turėti savo klaidelių. Užtat muzikantų lygis buvo tikrai aukštas ir žinoma tokie įrašai buvo įperkami ne visiems.

Vaškinis cilindras. Jie iš tiesų yra pagaminti ne iš vaško, nes ši medžiaga pasirodė labai ne praktiška. Juos gamindavo iš medžiagos panašios į muilą. Tokių cilindrų gamyba vyksta ir šiomis dienomis.

Tai vienas dažnų klausimų, kurio sulaukiu iš žmonių lankančių kursus. Šie du mikrofonai yra labai panašūs tarpusavyje. Jie pagaminti naudojant tą pačią kapsulę. Pagrindinis jų skirtumas priekinės grotelės.

SM58 buvo gamintas kaip vokalinis mikrofonas. Todėl turi apvalias groteles su integruotu pop filtru viduje. Jis padeda sumažinti sprogstamųjų priebalsių garsą.

SM57 groteles yra arti kapsulės ir be jokio filtro, todėl mikrofonas skamba atviriau, turi stipresnį proximiti efektą įrašinėjant garsą iš arti. (Tai efektas, kai pritraukus mikrofoną arti garso šaltinio pagarsėja žemi dažniai) Taip pat dėl grotelių viduriniai dažniai visada būna pagarsėję (ties 5kHz)

Techniškai šie mikrofonai gali lengvai vienas kitą pakeisti. Nusukus nuo SM58 groteles jis tampa labai panašus į SM57. Garsas tampa atviresnis ir atsiranda stipriau išreikštas proximity efektas. Tačiau neatsiranda pagarsėjimo viduriniuose dažniuose (rezonanso ties 5Khz.)

Jeigu planuojate pirkti vieną iš jų, įvertinkite ar Jums reikia rezonanso ties 5kHz. Jis naudingas įrašinėjant gitaras arba būgnus. Jeigu taip, Jūsų pasirinkimas SM57. Jeigu nereikia – SM58. Pastarasis yra lankstesnis, nes gali būti savimi ir labai panašiu į broil SM57.

Istorija rodo, kad abudu mikrofonus daugelis naudoja ir instrumentams ir vokalams įrašinėti. Viskas priklauso nuo to kaip įrašas skamba Jūsų ausiai. Nebijokite eksperimentuoti ir išbandykite juos abudu.