Muzikos įrašų gamyba prasidėjo apie 1900 metus. Pirmuosius juos darydavo į vaškinius cilindrus. Pradžioje įrašo paskirtis buvo įamžinti gyvus pasirodymus.
Thomas Edisonas buvo jų kūrėjęs ir aktyvus technologijos plėtotojas. Jis buvo įkūręs pirmąją garso įrašų studiją. Joje vykdydavo džiazo bigbandų “dokumentavimą”. Tai yra įrašinėdavo gyvus pasirodymus. Pagrindinis tikslas buvo, kad įrašas skambėtų kuo panašiau į gyvą atlikimą.
Šiame vaizdo įraše galie pamatyti kaip vyksta toks procesas:
Tuo metu labai populiaraus įrašo tiražas galėjo siekti iki 1000 kopijų. Tai yra įspūdingas skaičius, nes kopijuoti iš vieno cilindro į kitą galimybės nebuvo. Nuo tokio perrašymo kokybė labai krisdavo. Norint pagaminti daugiau cilindrų su ta pačia daina, grupė turėjo sugroti kūrinį prieš gramofoną, kuris įrašinėdavo garsą. Tokį patį procesą reikėdavo pakartoti tiek kartų, kiek kopijų reikėjo. Tai būdavo visiškai originalios versijos, kurių kiekviena galėjo turėti savo klaidelių. Užtat muzikantų lygis buvo tikrai aukštas ir žinoma tokie įrašai buvo įperkami ne visiems.
Vaškinis cilindras. Jie iš tiesų yra pagaminti ne iš vaško, nes ši medžiaga pasirodė labai ne praktiška. Juos gamindavo iš medžiagos panašios į muilą. Tokių cilindrų gamyba vyksta ir šiomis dienomis.