Tuo pat metu, kai atsirado vaškiniai cilindrai, buvo sugalvotas ir kitas įrašo metodas. Tai yra įmagnetinti vielą ir ją naudoti garsui įrašyti ir atkurti. Šis būdas egzistavo, bet iki pat 1940 metų buvo mažai plėtojamas ir naudojamas.
Vielinis įrašinėtuvas
Buvo ieškoma būdų patobulinti garso kokybę ir įrašų ilgaamžiškumą. Cilindrai su kiekvienu jų pasiklausymu prarasdavo dalį skambesio, tad buvo atsiminta įmagnetinta viela. Ją patobulinus buvo sukurta plona magnetinė juosta. Šias juostas įrašų studijos naudoja iki šių dienų. Žinoma jų aukso amžius buvo 50-70-aisiais metais. Naujas formatas palengvino įrašų platinimą ir kopijavimą. Juos buvo galima kopijuoti mechaniniu būdu. Muzikantams nebereikėdavo persidirbti studijose. Šį laiką jie galėjo skirti skambesio paieškoms, vietoj to, kad dirbtų vardan dublių kiekio. Tai buvo nuostabus metas muzikai. Iš sauso pasirodymų dokumentavimo po truputi radosi nauja meno forma – muzikos įrašai. Juose muzikantai pradėjo eksperimentuoti ir ieškoti naujų skambesių. To rezultatas, kad studijinis albumas ir gyvas koncertas yra du skirtingi dalykai, kuriuose atliekamos tos pačios dainos.
Les Paulas ir daugiakanalis įrašinėtuvas
Daugelis šį žmogų žino, nes jis yra sukūręs elektrinę gitarą. Neskaitant jos, jis buvo pirmojo daugiakanalio juostinio įrašinėtuvo autorius. Tai buvo tris atskirus kanalus įrašantis įrenginys. Jis jį pasistatė savo namuose ir aranžavimui naudojo tik savo gitarą. Ją įrašydavo daugybę kartu ir imituodavo kitus instrumentus. Taip pat įrašęs pagreitindavo arba palėtindavo juostą dvigubai ir taip gaudavo tuo metu negirdėta garso kokybę. Pasiklausykite jo įrašo iš 1950 metų
Tiger rag – Les Paul & Mary Ford.
The Beatles ir vinilinių plokštelių era
Les Paulo sukurtas daugiakanalis juostinis įrašinėtuvas tapo visų to meto studijų pagrindiniu įrenginiu. Su juo toliau darbus tęsė grupė The Beatles. Klausytojams buvo pasiūlytas dar viena nauja laikmena – vinilinės plokštelės. Jos sumažino įrašų kainas, todėl jie tapo masiškai prieinami kiekvienam norinčiam. Muzikos industrija smarkiai augo. Ši grupė į rinką įvedė dar vieną revoliuciją – stereo garsą. Tai reiškia dvi kolonėles grodavo ne tą patį garsą, bet skirtingą, taip sukurdamos erdvės pojūtį. Tai stipriai išplėtė muzikos galimybes. Iki jų visi įrašai buvo daryti mono rėžimu.
Pirmieji stereo įrašai skyrėsi nuo šių dienų įrašų instrumentų išdėstymu erdvėje. Dabar paklausius garsiosios ketveriukės pirmųjų kūrinių galima stebėtis jais. Jų požiūris pradžioje buvo, kad dvi kolonėles suteikia galimybę “susodinti” muzikantus scenoje. Vienoje kolonėleje-pusėje grodavo būgnai, bosas, gitara. Kitoje visi vokalai ir pianinas.
Beatles – Roll Over Beethoven. Pirmieji stereo bandymai. (Klausykitės per ausines)
Dabar suvedinėjant kūrinius stengiamasi juos pritaikyti visiems garso atkūrimo šaltiniams: telefonams, ausinėms, mašinų kolonėlems, namų garso aparatūrai ir pan. Dėstant muzikantus vienus tik į vieną, kitus tik į kitą pusę ir klausantis dainos per telefoną jo garsiakalbis turėtų groti kažkurią vieną iš pusių. Dėl to dingtų instrumentai, kurie yra kitoje. Norint pritaikyti garsą įvairiems įrenginiams, net ir turint stereo signalą, jokie instrumentai nebėra nusukami visiškai į vieną arba kitą pusę. Tai kas yra svarbiausia paliekama visiškai centre, kad abi kolonėles grotų tuos takelius garsiausiai. Netgi paklausius tų pačių Liverpoolio muzikantų vėlesnių įrašų erdvės išdėstymas visiškai skiriasi. Vokalas ir būgnai jau atsiradę centre, harmoniniai instrumentai gražiai išsidėstę šonuose ir sukuria pilną erdvės įspūdį.
The Beatles – Hello, Godybye. Vėlesnė stereo garso samprata.
Nuo to laiko, kai rokenrolas žydėjo iki šių dienų muzikos kokybė stipriai užaugo. Tačiau esminiai vakarietiškos muzikos įrašų principai išlieka tokie patys.