Namų studijos akustika. Įsirenk pats!

Visos patalpos skamba. Tai reiškia, kad sienos, lubos, grindys ir daiktai esantys joje rezonuoja nuo skirtingų dažnių. Sudėjus juos kartu, gauname visą spektrą atspindžių. Akustikšai netvarkytoje patalpoje klausydamiesi muzikos girdime ne tik tai ką groja kolonėlės, bet ir tai kaip patalpa rezonuoja nuo garso. Ausys to nesugeba atskirti, todėl mums atrodo, kad tie rezonansai yra įrašytme garse. Tokio garso pagrindu Jūs darote sprendimus ar reikia daugiau bosų, ar reverbo ir pan. Tiesa tokia, kad tuo metu Jūsų girdimas garsas gali būti labai toli nuo to, kas iš tiesų groja per kolonėles. Patalpos akustika yra sekantis žingsnis įsigijus monitorines kolonėles. Apie jos tvarkymą namų sąlygomis šiame tekste.

Norint aptarti akustikos tvarkymo galimybes, pirmiausia reikia įvardinti kokios problemos dažniausiai sutinkamos ir supasti jų kilmę. Trys pagrindinės problemos būtų: flutter aidas, tiesioginio garso ir atspindžių girdėjimas vienu metu ir stovinčios bangos. Šiame tekste kalbėsiu apie standartinį stačiakampio formos kambarį. Supratus principus, kaip atsiranda akustikos problemos ir jų sprendimo būdus, galėsite tai pritaikyti ir kitokios formos kambariams.

Tiesioginis garsas

Jį suprasti paprasta. Tai garsas sklindantis tiesiai, be jokių kliūčių kelyje, tarp garso šaltinio ir klausytojo.

 

Tiesioginis garsas. Vaizdas iš viršaus.

Tiesioginis garsas ir vaizdas iš šono

Garso atspindžiai

Tai garsas, kuris atsimuša nuo kokio nors paviršiaus ir tik tada pasiekia klausytoją. Atspindžiai gali būti geri ir blogi. Profesionaliose studijose šie atspindžiai yra išsklaidyti po kambarį taip, kad nemaišytų režisieriui. Tuomet jie yra geri, nes patalpa skamba gyvai. Tačiau namuose, kur sienos dažniausiai būna lygiagrečios, garsas nuo vienos sienos atsimuša į kitą, o nuo jos atsispindi atgal į pirmą sieną. Tai kartojasi kol garsas nutyla. Režisierius sėdi tarp sienų ir girdi nuolatinius atspindžius. Techniškai tai sukelia dvi problemas: stovinčias bangas ir flutter aidą.

Garas iš kolonėlių atsimuša nuo sienų ir pasiekia klausytoją

 

Garsas iš kolonėlių atsimuša nuo lubų ir pasiekia klausytoją

 

Garsas iš kolonėlių atsimuša į galinę sieną ir pasiekia klausytoją

Pridėkime dar tai, kad gali būti ne tik vieną kartą atsimušę atspindžiai, bet atsišmušti du kartus.

Garas atsimuša į lubas, tuomet į galinę sieną ir pasiekia klausytoją

 

Garsas  sklinda link lubų. Nuo jų atsimuša atgal į kolonėles

Flutter aidas

Jis girdimas, kai aukšti dažniai mušinėjasi tarp dviejų sienų pirmyn ir atgal. Tai metalinį aidą primenantis garsas, dažnai girdimas patalpose turinčiose kietas ir lygiagrečias sienas. Jo pavyzdį galite pasiklausyti žemiau. Turint tokį aidą, patalpoje neišeis įrašyti jokio instrument, nes tai labia nemaloniai nuspalvins garsą. Taip pat klausytis, suvedinėti ir redaguoti garsą yra nepatartina, nes šis efektas iškraipo Jūsų girdimą garsą.

Flutter Echo pavyzdys. Plojimas kambaryje

 

Tiesioginio garso ir atspindžių girdėjimas vienu metu. 

Tai problema, kuri neleidžia girdėti garso taip, kaip jį groja kolonėles. Stiprūs atspindžiai gali pakeisti girdimą patalpos dydį. Tuomet norėsis kompiuteriu uždėti daugiau aido arba kaip tik jo sumažinti. Jie gali pakeisti ir girdimą dažnių balansą. Trumpai tariant priimti sprendimus, kai girdite ne garsą iš kolonėles, o grojančią savo patalpą yra beprasmiška. Išėjus iš patalpos garsas skambės visiškai kitaip.

 

Tiesioginis garsas ir atspindžiai susimaišo

 

Stovinčios bangos

Tai tylus bildukas, kuris stovi kambaryje. Jis gadina garsą, bet daugelis jį ignoruoja. Stovinti banga atsiranda, kai bangos ilgis atitinka atstumą tarp sienų. Jas išgirsti lengva, sudėtingiau sukontroliuoti. Pasileidus dainą pavaikščiokite po patalpą. Jeigu pastebite, kad vienose vietose bosai pagarsėja, kitose patylėja, Jūs girdite stovinčias bangas. Skirtingų dydžių ir formų patalpos sukuria įvairias stovinčias bangas. Daugiausiai žemuose dažniuose.

Pačią žemiausią ir ilgiausią bangą galima paskaičiuoti formule: f=172/d (f- dažnis hz, d – diametras metrais) Pavyzdžiui jeigu tarp Jūsų kambario sienų būtų 3m atstumas, tai žemiausia stovinti banga tarp jų būtų 172/3 = 57hz. Visas kitas stovinčias bangas galite paskaičiuoti daugindami šį skaičių iš sveikų skaičių. (57×2=114hz; 57×3= 171hz; 57×4=228hz) Ties šiais dažniais vaikščiodami po kambarį girdėsite pagarsėjusi ir patylėjusi bosą, kojinį būgną ir visus instrumentus, kurie skamba šiuose dažniuose. Tokiu pačiu būdu galima suskaičiuoti stovinčias bangas tarp visų lygiagrečių paviršių kambaryje: skirtingų sienų, lubų, grindų ir pan.

Jeigu kalbėtume iš suvedimo perspektyvos, taške, kuriame klausotės kolonėlių kai kurie dažniai gali būti pagarsėję, o kai kurie patylėję. Reguliuoti balansus ir daryti suvedimą tokioje patalpoje yra prasta mintis. Iššvaistysite daug laiko, o rezultatas bet kurioje kitoje patalpoje skambės visiškai kitaip ir nedžiugins.

Stovinti banga kambaryje

 

AKUSTINIS KAMBARIO PARUOŠIMAS

Supratus kiek įvairių problemų atsiranda garsui skambant eiliniame kambaryje, reikia bent minimaliai jas aptvarkyti, pritaikant patalpą darbui su muzika. Pakalbėsiu apie nebrangius ir savarankiškai įgyvendinamus tvarkymo darbus. Labai apibendrinus tai yra porolonas ir/arba akmens vata.

Jeigu neturite galimybės arba nenorite gręžti sienu ir lipdyti paralono. Galite gaminti pastatomas paneles, kurias darbo metu išsistatysite, o baigus nesunkiai sutvarkysite. Taip turėsite ir tvarkingą gyvenamą erdvę ir vietą darbui. Žinoma teks eiti į kompromisą ir lubas palikti be garsą sugeriančių medžiagų.

Pirmoji vieta, kur yra būtina turėti garsą sugeriančias medžiagas, tai yra virš kolonėlių, darbo stalo ir Jūsų klausymo vietos. Tai gali būti keletas pakabinamų skydų ar didesnis gabalas akustinio porolono. Jeigu ketinate įsirenginėti nešiojamus skydus, vietoj šių panelių galite pasikloti didelį kilimą. Geriausia vilnonis. Jis šiek tiek sumažins atspindžius, kurie mušinėsis tarp lubų ir grindų. Nebus taip gerai, kaip turint atspindžius mažinančią medžiagą virš galvos, bet vis šis tas.

Garsą sugeriančios medžiagos sumažina atspindžius

Lygiai tas pats galioja šoninėms sienoms. Nuo kolonėles iki Jūsų klausymosi vietos. Nuo jų atsimuša garsas greičiausiai. Jis labiausiai paveikia gylio ir erdvės suvokimą. Skydai ar porolonai šonuose padės geriau girdėti aidus ir jausti tikslų jų kiekį.

Šonuose kabančios medžiagos sugeria ankstyvus atspindžius

 

Svarbios sienos už kolonėlių ir kambario gale. Verta paminėti, kad kolonėles tiksliau skambės pastatytos ne prie pat sienos. Idealiu atveju, jos turėtų būti apie 1m. atstumu nuo jos. Tačiau daugelyje kambarių tai tolygu įsirengti darbo vietą viduryje patalpos. Jeigu leidžia galimybes atitraukite kolonėles bent šiek tiek nuo kambario krašto.

Galinė siena sukuria daug vėlyvųjų atspindžių. Juos irgi norite sugerti. Tuomet turėsite ne tik aiškias atakas, bet visas garsas nesusivels.

Garsą sugeriančios medžiagos už kolonėlių ir kambario gale

 

MEDŽIAGOS IR SKYDŲ GAMYBA

Porolonas

Yra keletas būdų, kaip įgyvendinti garso pagerinimą kambaryje. Mažiausiai įgudžių reikalaujantis būtų porolonas. Lietuvoje jo galima įsigyti muzikos prekių parduotuvėse, taip pat yra du porolono fabrikai iš kurių galima įsigyti tiesiogiai. Pagrindiniai skirtumai tarp pirkto parduotuvėje (gaminto ne Lietuvoje) ir tiesiogiai įsigyto iš fabriko (Lietuviškos gamybos) tai degumo sertifikatas. Šioje vietoje galite įvertinti riziką patys ir nuspręsti dėl kainų skirtumo, kurį geriau pirkti.

Kalbant apie įvairias jų formas, piramidės ar kitokie išpjaustymai, jie skirti padidinti paviršiaus plotui. Tai padidina jo efektyvumą sugeriant garsą. Tai tikrai nėra skirta išsklaidyti garsui, kaip kartais galima išgirsti. Taip pat reikia turėti galvoje, kad porolonas efektyvus yra tik viršutinėje spektro dalyje. Net ir visas sienas išklijavus juo, garsas aidės žemuose dažniuose. Dažniausiai žmones to nesuvokia, nes tokia patalpa įėjus atrodo dusli. Suplojus garsas neaidi. Tačiau plojant mes nesukuriame žemo dažnio, todėl ir nesigirdi, kad ji aidėtų. Akustinis porolonas yra tik viena iš sudedamųjų dalių, kurią galima efektyviai ir nebrangiai panaudoti studijoje. Tačiau vien tik su juo nepavyks pasiekti gerų rezultatų.

 

Akustiniai skydai

Jie yra efektyvesni nei porolonas. Todėl, kad sugeria didesnę spektro dalį. Juose naudojama akmens arba stiklo vata. Priklausomai nuo jos storio ir tankio bus sugeriama daugiau arba mažiau žemo dažnio. Šios vatos galima įsigyti statybos reikmenimis prekiaujančiose paruotuvėse. Rekomenduočiau naudoti 5-10 cm storio vatą. Taip pat kabinant ją šiek tiek atitraukti nuo sienų. Tai padidina efektyvumą.

Kad vata nedulkėtų ir tvarkingai atrodytų jai reikia sukalti rėmus. Čia keletas nuotraukų, kaip gaminami tokie rėmai. Jas galima gaminti iš įvairių plokščių ar tiesiog medienos.

Šiuos skydus galima kabinti ant sienos arba šonuose primeistrauti kojas ir turėti po kambarį nešiojamas paneles. Tai priklauso nuo to ar galite sau leisti gręžti sienas. Jeigu atsakymas taip, tai be jokių abejonių kabinkite jas aukščiau šiame tekste išvardintose vietose. Jeigu to daryti dėl kokių nors priežasčių negalite, pasidarykite kojas.

Jeigu turite laisvą savaitgalį ir galite studijai skirti 50-200 eurų nesudėtingai įgyvendinsite šiame tekste aprašytas priemones. Tai tik keletas būdų tvarkyti patalpos akustiką. Įkandamų būdų yra ir gerokai daugiau, tačiau tam reikia atlikti patalpos matavimus ir susiplanuoti kompleksines priemones. Tai užima šiek tiek daugiau laiko ir kainuoja brangiau. Tačiau abiem atvėjais Jūsų darbų kokybė tikrai pagerės, nes pradėsite girdėti garsą tokį, koks jis yra.