Pasirūpinkite atlikėjais
Įrašo metu svarbu studijos atmosfera. Atlikėjas turi jaustis patogiai. Todėl negali būti šalta arba karšta. Patalpa turi turėti ventiliaciją. Jeigu jos nėra, tai patalpą reikia išvėdinti prieš įrašą ir pertraukų metu. Vanduo yra privalomas įrašinėjant vokalus. Kartais vokalistai patys jo atsineša, tačiau visada praverčia turėti studijoje mažų vandens buteliukų arba turėti sąlygas laikyti švarias stiklines ir pilstomą vandenį.
Stovas tekstui ar natoms pasidėti yra svarbus. Dainuojant ir skaitant tekstą iš telefono atlikėjas galvą visada pasuka į šoną. Todėl reikia sudaryti sąlygas matyti tekstą nepasukant galvos. Patogiausia turėti atspausdintą tekstą, kurį galima padėti žemiau arba aukščiau mikrofono (priklausomai nuo jo pozicijos). Dažnai atlikėjai atsineša tekstą tik telefone, todėl visada praverčia turėti spausdintuvą. Jeigu nenorite teršti gamtos su dideliais kiekias lapų, galite turėti darbinę planšetę ir tekstus rodyti joje.
Suvedimas ausinėse
Jis yra ypatingai svarbus norint turėti gerai intonuotą įrašą. Jeigu turėsite atlikėjo balsą per garsiai, dainuojant norėsis atsitraukinėti nuo mikrofono. Dėl to nesigaus gerai paremti balso ir atlikėjas pradės žeminti. Jeigu situacija priešinga ir atlikėjas aukština – savo balsą girdi per tyliai. Todėl per stiprus oro spaudimas sukuria aukštėjimą.
Ausinių garsą privalu išbandyti pačiam ir sureguliuoti jį tinkamai. Daugelis atlikėjų nėra tikri ar jiems patogu, todėl perkelti šitą atsakomybę tik ant jų – nėra geriausias sprendimas. Jūs išbandęs nustatote optimalų pradinį garsą. Tuomet, jei atlikėjas turi konkrečių prašymų, koreguoti pagal juos. Vėlgi, jei pamatote, kad atlikėjas neintonuoja, reikia nustatyti ar tai aukštinimas, ar žeminimas ir tada švelniai patylinti arba pagarsinti ausinėse girdimą mikrofono garsą.
Natūralus pojūtis įrašinėjant yra svarbu. Todėl ausinėse reikia girdėti natūralios patalpos aidą. Jis neturi būti labai pastebimas, tačiau suteikti gyvumo. Jeigu aido visiškai nebus – atlikėjui bus nepatogu dainuoti. Jeigu aido bus per daug, garsas ausinėse skambės labai gražiai ir maskuos netikslumus. Jų negirdėdamas solistas gali padaryti daugiau klaidų.
Atstumas nuo mikrofono
Vienos teisingos pozicijos mikrofonui nėra. Ją galima rasti pabandžius padaryti keletą skirtingų įrašų. Poziciją galima keisti keletu aspektu. Vienas jų atstumas tarp vokalisto ir mikrofono.
Kardioidės kryptingumas dainuojant iš arti pagarsina žemus dažnius. Tai vadinama „proximity“ efektu. Tačiau atsitraukinėjant nuo mikrofono, žemų dažnių vis mažėja. Esant apie 20 cm šis efektas dingsta ir garsas skamba tolygiau.
Norint išgauti vienodą įrašą tarp skirtingų dublių ir suteikti galimybę solistui šiek tiek judėti prie mikrofono, geriau rinktis atstumą, kuriame jau nebesigirdi „proximity“ efektas. Momentinis įspūdis bus, kad garsas skamba ploniau, tačiau jį galima pakoreguoti ekvalaizerių ir taip gauti tolygų ir masyvų balsą. Reikia atkreipti dėmesį, kad jeigu neturėsite akustiškai sausos patalpos ar būdelės vokalui – atsitraukus nuo mikrofono pradės girdėtis daug atspindžių, kurie neleis išgauti gero įrašo. Todėl patalpos paruošimas yra būtinas.
Norint išvengti per didelio judėjimo prie mikrofono ir padėti lengviau įsiminti, kur reikia stovėti, galima tam naudoti pop-filtrą. Jo pirminė paskirtis sumažinti sprogstamųjų priebalsių oro gūsius. Tačiau jį pastačius tokiu atstumu, kur turi būti atlikėjo lūpos, jis visada žinos, kad gali dainuoti kuo arčiau filtro ir išlaikyti vienodą atstumą.
Mikrofono aukštis
Kitas aspektas yra mikrofono aukštis. Juo galime valdyti tono spalvą. Balsą padaryti pilnesnį, skaidresnį ar atskleisti vidurinius dažnius. Natūraliai žmogus dainuodamas transliuoja garso energiją tiesiai ir šiek tiek žemyn. Taip pat atliekant kūrinį nuo krūtinės sklinda žemesnio dažnio rezonansas.
Jeigu mikrofono kapsulę pastatysime šiek tiek žemiau lūpų – gausime išryškintus aukštus dažnius, nes jie yra itin kryptiniai ir natūraliai transliuojami žemyn. Taip pat šiek tiek paryškėjusią apačią nuo krūtininio garso. Statydami mikrofono kapsulę tiesiai lūpų aukštyje (šį variantą renkasi daugelis) galime gauti subalansuotą garsą. Tačiau kartais tai skamba blankiai ir turi išryškėjusius sprogstamuosius priebalsius (p, b). Pakėlus mikrofono kapsulę virš lūpų ir palenkus ją truputi žemyn, turime prigesintus aukštus ir žemus dažnius. Dėl to išryškėja vidurinė juosta. Tai kartais tinka balsams ir gali padėti jiems prasiskaityti per tankų suvedimą.
Taip pat galite išmėginti mikrofono pasukimą per savo ašį. Taip, kad jis šiek tiek žiūrėtų į vieną iš šonų. Pavyzdžiui 20 laipsnių. Tai sumažina aukštus dažnius, sprogstamuosius priebalsius, prideda oro. Ši technika gali puikiai tikti atskirti pritariamuosius balsus nuo pagrindinio vokalo.
Garso lygiai
Kai jau esate pasirinkęs tinkamą mikrofono poziciją, reikia nustatyti tinkamą garso lygį ir jo nekeisti viso įrašo metu. Jeigu turite galimybę, galite vokalą iškarto rašyti su lengva kompresija. Tam reikia fizinio kompresoriaus, taip galėsite kompresuoti prieš keitiklius, kai garsas paverčiamas skaitmeniniu. Tačiau kompresavimas šioje vietoje nėra būtinas.
Jums reikėtų taikyti į šiuos garso lygius:
- Vidurkis apie -18 dBFS
- Garsiausios vietos peak apie -10 dBFS
- Garsas įrašo metu neturi viršyti -6 dBFS
Šiuos skaičius galite matyti savo darbo programos (DAW) garso stulpelyje. Jeigu programoje garso stulpelis nesugraduotas, galite naudoti papildomą garso lygio matuoklį, kuris tai parodys.
Jeigu jau esate pasiruošęs tvarkingą patalpą įrašui. Įvertinote bendrą atmosferą studijoje, ausinių suvedimą, mikrofono poziciją ir nustatę teisingus garso lygius esate labai arti gerai skambančio vokalo įrašo. Sekančioje dalyje aptarsime likusius įrašo aspektus, kurių reikia norint visada gauti gerai skambančius vokalus.
Jeigu norite plačiau sužinoti apie įrašus, galite prisijungti prie garso režisūros kursų. Juose ne tik aptariame visus įrašų aspektus, tačiau ir praktiškai išbandome technologijas, jas palyginame ir mokomės išgauti puikiai skambantį garsą.